Savižudybių prevencija – apibrėžimas, strategijos ir parama
Savižudybių prevencija: veiksmingos strategijos, krizės parama ir bendruomeninė pagalba — praktiniai patarimai, kaip suteikti viltį ir užkirsti kelią tragedijoms.
Savižudybių prevencija – tai sistemingos vietos bendruomenių, sveikatos priežiūros specialistų (psichiatrai, psichologai, slaugytojai), švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų pastangos mažinti savižudybių skaičių, atpažinti riziką turinčius žmones ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Prevencijos tikslas — tiek užkirsti kelią pirmam savižudybės bandymui, tiek sumažinti pakartotinių bandymų riziką bei padėti šeimoms ir bendruomenėms atsigauti po netekties. Vienas iš veiksmų yra tiesioginis įsikišimas, kai stengiamasi sustabdyti žmogų, kuris planuoja nusižudyti, o kitas — gydyti pirmines problemas, pavyzdžiui, depresijos simptomus, krizės metu teikti paramą ir mažinti socialinius veiksnius, kurie didina riziką. Taip pat svarbu žmogui suteikti viltį ir galimybes artėjančiai ateičiai.
Kodėl savižudybė nėra vien medicininė problema
Savižudybė yra kompleksiška ir priklauso nuo daugelio biologinių, psichologinių, socialinių ir ekonominių veiksnių. Prevencija apima ne tik medicininį gydymą, bet ir socialinę paramą: šeimos ir draugų įsitraukimą, saugesnę aplinką (pavojingų daiktų ribojimas), prieinamą mentalinės sveikatos pagalbą, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimą, švietimą bei stigma mažinančias programas.
Rizikos ir apsauginiai veiksniai
- Rizikos veiksniai: sunkios psichinės ligos (depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas), ankstesni savižudybės bandymai, priklausomybės, socialinė izoliacija, sunkios finansinės ar tarpasmeninės krizės, prieiga prie mirtinų priemonių.
- Apsauginiai veiksniai: stiprus socialinis palaikymas, prieiga prie profesionalios pagalbos, problemų sprendimo įgūdžiai, religinių ar kultūrinių vertybių teikiama prasmė, ateities tikslų turėjimas.
Praktinės prevencijos strategijos
- Medicininės ir psichoterapinės intervencijos: laiku diagnozuoti ir gydyti psichikos sutrikimai, skirti tinkamą medikamentinį gydymą, taikyti įrodymus turinčias psichoterapijas (pvz., kognityvinė-elgesio terapija, dialektinė elgesio terapija tam tikroms grupėms).
- Krizių valdymas: greita prieiga prie krizių komandų, saugos plano sudarymas, nuolatinis ryšys po išrašymo iš įstaigų ir intensyvi priežiūra po bandymo.
- Atsiribojimas nuo priemonių (means restriction): mažinti prieigą prie greitai mirtinų priemonių — saugesnės vaistų laikymo praktikos, fizinių barjerų tiltams ir pan.
- Švietimas ir gatekeeper mokymai: mokyti mokytojus, sveikatos darbuotojus, policiją ir bendruomenės narius atpažinti rizikos ženklus ir nukreipti žmones pagalbos.
- Atsakingas žiniasklaidos ryšys: laikytis gairių, nekurstyti sensacingumo, pateikti informacijos apie pagalbos šaltinius.
- Bendruomenės ir mokyklų programos: emocinio raštingumo, konfliktų sprendimo ir problemų sprendimo įgūdžių ugdymas.
- Duomenų rinkimas ir stebėsena: politika ir programos turi remtis duomenimis, siekiant nuosekliai tobulinti priemones ir greitai reaguoti į didėjančias rizikas.
Kaip padėti žmogui, jei nerimaujate dėl jo saugumo
- Kalbėkite atvirai ir rūpestingai. Užduokite tiesioginį klausimą: „Ar galvoji apie savižudybę?“ – tiesus klausimas neprisideda prie rizikos, dažnai palengvina atvirumą.
- Girdėkite be teismo: leiskite žmogui išsakyti jausmus, parodykite, kad rūpite ir nevertinate.
- Nerodykite panikos, bet rimtai sureaguokite: jei yra tiesioginė grėsmė, nelikite vienas – kreipkitės pagalbos.
- Padėkite mažinti prieigą prie pavojingų priemonių (vaistų, ginklų, aukštų vietų ir pan.).
- Sudarykite saugos planą kartu su žmogumi: kas jį palaikys, ką darys krizinėje situacijoje, su kuo susisiekti.
- Skatinkite kreiptis į profesionalus: šeimos gydytoją, psichikos sveikatos specialistą ar krizių tarnybą.
- Jeigu esate nusiteikęs nerimauti dėl neatidėliotinos grėsmės, skambinkite pagalbos tarnyboms arba vyksite į artimiausią skubios pagalbos skyrių (ES ir LT bendrasis pagalbos numeris – 112).
Parama artimiesiems ir poincidentinė pagalba
Po savižudybės bandymo ar netekties šeimos ir draugai dažnai patiria intensyvų sielvartą, pyktį ir kaltę. Po įvykio svarbi atvira, jautri parama, prieiga prie psichologinės pagalbos (po-incidentinė parama, vadinama postvencija), informacija apie gedėjimo procesą ir bendruomenės palaikymo grupės. Organizacijos ir darbovietės gali rengti konsultacijas, atminties renginius ir siūlyti gaires, kaip kalbėti su vaikais apie praradimą.
Tarptautinės ir nacionalinės strategijos
Pavyzdžiui, JAV parengta Nacionalinė savižudybių prevencijos strategija, kurią 2001 m. sukūrė Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas; ji apima tiek tikslines programas rizikos grupėms, tiek bendruomenines priemones ir švietimą. Kiekviena šalis gali kurti savo strategijas, pritaikytas kultūriniams bei sveikatos sistemų ypatumams. Svarbu, kad strategijos būtų integruotos į vietos sveikatos sistemas, švietimą ir socialinę politiką.
Kur kreiptis pagalbos
- Jei yra skubi grėsmė gyvybei – skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 arba vyksite į artimiausią gydymo įstaigą.
- Jeigu grėsmė nėra momentinė — kreipkitės į šeimos gydytoją, psichikos sveikatos centrus, psichologus ar psichiatrus.
- Naudokitės vietinėmis pagalbos linijomis ir internetinėmis psichologinės pagalbos paslaugomis; jų kontaktus galite rasti sveikatos priežiūros įstaigų tinklalapiuose ar savivaldybės informacijoje.
Prevencija – tai nuolatinis darbas, apimantis tiek gydymą ir krizių valdymą, tiek socialinių sąlygų gerinimą, stigma mažinimą ir jautrų bendruomenių įsitraukimą. Kiekvieno asmens ir bendruomenės indėlis gali reikšmingai sumažinti savižudybių riziką ir išgelbėti gyvybes.
Kaip savižudybių prevencijos priemonė, šis ant Auksinių vartų tilto esantis ženklas ragina žmones, kurie galvoja apie šuolį, paskambinti specialiu ant tilto esančiu telefonu ir paskambinti pagalbos telefonu.
Nacionalinės strategijos
2001 m. JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas sukūrė Nacionalinę savižudybių prevencijos strategiją. Dokumente nagrinėjama, kaip galima sustabdyti savižudybes bendruomenėje. Strategijoje nenurodoma, kaip padėti atskiriems žmonėms. Dokumente keliami šie tikslai:
- Praneškite žmonėms, kad savižudybių galima išvengti.
- Parama savižudybių prevencijai
- Užtikrinkite, kad žmonės nesijaustų blogai kreipdamiesi pagalbos dėl savižudybės jausmo.
- Pradėkite vykdyti bendruomenės savižudybių prevencijos programas.
- apsunkinti pavojingų daiktų, pavyzdžiui, ginklų, įsigijimą.
- mokyti gydytojus ir slaugytojus, kaip atpažinti, kada asmuo gali bandyti nusižudyti.
- Padėti gydytojams ir slaugytojams geriau padėti į savižudybę linkusiems žmonėms.
- Glaudesnių ryšių tarp bendruomenės tarnybų kūrimas
- Užtikrinkite, kad televizijos žiniose ir laikraščiuose apie savižudybes būtų kalbama tinkamai.
- Skatinti savižudybių ir savižudybių prevencijos mokslinius tyrimus.
- Sukurti daugiau sistemų, skirtų stebėti žmones, kurie gali bandyti nusižudyti.
Konkrečios strategijos
Siekiant padėti sustabdyti žmones nuo bandymo nusižudyti, naudojama daugybė metodų:
- Konfidenciali pagalba telefonu.
- Optimizmo ir ryšių su šeima bei draugais skatinimas.
- Švietimas apie savižudybę, įskaitant rizikos veiksnius, įspėjamuosius ženklus ir pagalbą.
- mokyti gydytojus ir slaugytojus bei sukurti krizių telefono linijas.
- Smurto šeimoje ir piktnaudžiavimo narkotikais mažinimas
- Toksinių medžiagų ir rankinių ginklų prieinamumo mažinimas
- Sumažinti vaistų kiekį nereceptinių vaistų, pvz., aspirino, pakuotėse.
- Bandymas padėti didelės rizikos grupėms.
- Moksliniai tyrimai. (žr. toliau)
Taip pat teigiama, kad naujienų žiniasklaida gali padėti užkirsti kelią savižudybėms, susiedama savižudybę su neigiamomis pasekmėmis, pvz.
Jungtinių Valstijų kariuomenės savižudybių prevencijos plakatas
Telefonas, sujungtas su Niagaros kriziniu numeriu Niagaros krioklyje
Intervencijos
Egzistuoja daugybė savižudybės sustabdymo būdų. Tarp jų - pokalbiai su asmeniu, rizikos paieškos ir apsunkintas pavojingų daiktų įsigijimas.
Tiesioginės derybos
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad geras būdas padėti savižudžiams - pasikalbėti su jais. Asmens taip pat galima paklausti apie depresiją ir apie tai, ar jis planuoja bandyti nusižudyti. Pokalbiai su žmonėmis apie savižudybę nesukelia minčių apie savižudybę. Gydytojas turi parodyti rūpestį ir užuojautą. Gydytojai turėtų stengtis sumažinti liūdesį ir leisti asmeniui žinoti, kad jis rūpi žmonėms. PSO sako, kad nereikėtų nesakyti, jog viskas bus gerai. Tačiau kai kurie žmonės, kalbėję apie savižudybę, bandė ją įvykdyti. Tai reiškia, kad gydytojai turi įsitikinti, ar asmeniui patogu kalbėti apie savo jausmus.
Atranka
JAV generalinis chirurgas teigia, kad yra būdų, kaip išsiaiškinti, kuriems žmonėms gresia savižudybės rizika. Tai gali būti geriausias būdas sustabdyti vaikus ir paauglius nuo bandymo nusižudyti. Yra priemonių, pavyzdžiui, klausimynų, padedančių gydytojams sužinoti, kam gresia pavojus. Vienas iš pavyzdžių yra Becko beviltiškumo skalė. Šie klausimynai tinka paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, kurie gali norėti bandyti nusižudyti, surasti. Gydytojai turėtų apklausti asmenis, kurie atrodo esantys rizikos grupėje. Klausimynai ne visada gali pasakyti gydytojams, kuris asmuo bandys nusižudyti Klausimas apie savižudybę nepadidina rizikos.
Maždaug 75 proc. savižudybių žmonės per pastaruosius metus lankėsi pas gydytoją. Maždaug 45-66 proc. žmonių lankėsi pas gydytoją tą mėnesį, kai nusižudė. Apie 33-41 proc. nusižudžiusiųjų praėjusiais metais naudojosi psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis. Mėnesį prieš savižudybę psichikos sveikatos paslaugomis naudojosi apie 20 proc. Tai rodo, kad gydytojai turi geriau žinoti, kurie žmonės bandys nusižudyti.
Mirtinas reiškia sumažėjimą
Svarbi savižudybių prevencijos dalis - apsunkinti pavojingų dalykų įsigijimą. Jei žmonėms bus sunku įsigyti pavojingų daiktų, savižudybių bus mažiau. Tiltų ir uolų aptvėrimas tvoromis sumažina savižudybių skaičių. Ženklų pastatymas ar patrulių skaičiaus didinimas ne taip padeda Vienas iš pavyzdžių, kaip sumažinti pavojingų daiktų prieinamumą, yra anglių dujos Jungtinėje Karalystėje. Iki XX a. šeštojo dešimtmečio Jungtinėje Karalystėje dažniausias savižudybės būdas buvo apsinuodijimas įkvepiant anglių dujų. Nuo 1958 m. vietoj jų pradėtos naudoti gamtinės dujos. Gamtinės dujos yra daug mažiau pavojingos. Todėl nusižudė mažiau žmonių.
Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad šaunamieji ginklai didina savižudybių riziką. Kadangi šaunamieji ginklai yra greitesni ir pavojingesni už kitus savižudybės būdus, dėl jų įvyksta daugiau savižudybių.
Gynybos žiniasklaidos agentūros parengta nuotraukų iliustracija apie savižudybių prevenciją
Gydymas
Savižudybės rizikai mažinti gali būti taikomas medicininis gydymas, receptiniai vaistai ir pokalbių terapija.
Apie 10 % psichikos sutrikimų turinčių žmonių gali turėti medicininę būklę, apie kurią gydytojas nežino ir kuri sukelia jų simptomus. Apie 50 % psichikos sutrikimų gali būti susiję su sveikatos būkle, apie kurią gydytojas nežino ir dėl kurios jų simptomai paūmėja. Problemų taip pat gali sukelti nelegalūs narkotikai ir paskirti vaistai. Medicininių būklių gydymas gali sumažinti minčių apie savižudybę riziką.
Naujausi tyrimai rodo, kad ličio vartojimas mažina bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių savižudybės riziką. Litis taip pat mažina savižudybės riziką sergantiesiems įprasta depresija.
Pokalbių terapija gali sumažinti savižudiškų minčių kiekį, pavyzdžiui, dialektinė elgesio terapija (DBT). Jos nauda - savęs žalojimo elgesio ir minčių apie savižudybę sumažėjimas. Kognityvinė elgesio terapija savižudybių prevencijai (CBT-SP) padeda paaugliams, turintiems didelę savižudybės bandymų riziką.
Pagarba ir savigarba
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad "pasaulyje savižudybės yra viena iš penkių pagrindinių 15-19 metų amžiaus žmonių mirtingumo priežasčių. Daugelyje šalių ji užima pirmą arba antrą vietą tarp šios amžiaus grupės berniukų ir mergaičių mirties priežasčių". Organizacija teigia, kad paaugliams reikia pagalbos sprendžiant sunkias ir įtemptas gyvenimo situacijas". Ji taip pat teigia, kad mokytojai turi užkirsti kelią patyčioms ir smurtui mokyklose.
Paramos grupės
Egzistuoja daug ne pelno siekiančių organizacijų, kurios stengiasi užkirsti kelią savižudybėms. Pavyzdžiui, JAV veikia Amerikos savižudybių prevencijos fondas, teikiantis pagalbos telefono linijas krizių atvejais. Be to, kai kurios grupės, pavyzdžiui, "To Write Love on Her Arms", naudoja socialinę žiniasklaidą, kad pasiektų daugiau žmonių.
Susiję puslapiai
- Savižudybių krizių linijų sąrašas
- Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
- Fondas "Džeda
- Trevoro projektas
- Nacionalinė savižudybių prevencijos linija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra savižudybių prevencija?
A: Savižudybių prevencija - tai psichikos sveikatos gydytojų, slaugytojų, psichologų ir vietos organizacijų pastangos sustabdyti žmones nuo bandymo nusižudyti.
K: Kokie yra keli būdai sustabdyti žmones nuo bandymo nusižudyti?
A: Savižudybių prevencijai gali būti taikomi įvairūs metodai, pavyzdžiui, žmonių, ketinančių bandyti nusižudyti, sustabdymas, depresijos simptomų gydymas, paramos teikimas krizės metu, savižudybės rizikos veiksnių mažinimas ir vilties dėl geresnės ateities puoselėjimas.
Klausimas: Ar savižudybių prevencija yra tik medicinos ar psichikos sveikatos problema?
Atsakymas: Ne, savižudybių prevencija taip pat apima užtikrinimą, kad žmonės turėtų draugų ir šeimos narių paramą, ir prieigos prie pavojingų daiktų panaikinimą.
K: Ar Jungtinėse Valstijose yra nacionalinė savižudybių prevencijos strategija?
A.: Taip, 2001 m. Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas sukūrė Nacionalinę savižudybių prevencijos strategiją.
K: Kas dalyvauja savižudybių prevencijos veikloje?
A: Psichikos sveikatos specialistai, pavyzdžiui, gydytojai ir slaugytojai, psichologai, vietos organizacijos, taip pat draugai ir šeimos nariai gali atlikti svarbų vaidmenį savižudybių prevencijoje.
K: Ar yra įvairių savižudybių prevencijos pranešimų tipų?
A.: Taip, savižudybių prevencijos pranešimai gali būti skirti atskiriems asmenims arba ištisoms bendruomenėms.
K: Kokie yra konkretūs būdai, kaip sumažinti savižudybės rizikos veiksnius?
A: Kai kurie savižudybių rizikos veiksnių mažinimo būdai yra šie: gerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, spręsti piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis problemą, mažinti stigmą ir skatinti atviras diskusijas apie psichikos sveikatą, gerinti ekonomines ir socialines sąlygas.
Ieškoti