Ortonos mūšis vyko 1943 m. gruodžio 20–28 d. ir buvo vienas žiauriausių Kanaladijos kariuomenės susidūrimų Italijos kampanijos metu. Tai buvo nedidelis, bet labai intensyvus mūšis tarp vokiečių ir kanadiečių pajėgų, kuris tapo Antrojo pasaulinio karo Italijos fronto dalimi. Mūšis baigėsi Kanados pajėgų užėmimu Ortonos miesto (užimtas gruodžio 28 d.), tačiau kaina buvo didelė.

Priežastys ir reikšmė

Mūšis Ortonoje buvo dalis platesnių operacijų rytinėje Adrijos pakrantėje, kur sąjungininkai stengėsi prasiveržti pro vokiečių gynybos linijas ir tęsti puolimą į šiaurę Italijoje. Mūšis dėl savo intensyvumo ir didelių nuostolių net mažame mieste dažnai vadinamas „mažuoju Stalingradu“.

Komandos ir pajėgos

  • Vokiečiai: desantininkų batalionas iš 1-osios parašiutininkų divizijos, vadovaujamos generolo leitenanto Richardo Heidricho.
  • Kanadiečiai: pajėgos iš 1-osios Kanados pėstininkų divizijos, vadovaujamos generolo majoro Chriso Vokeso.

Kovos eiga ir taktikos

Mūšis vyko prie Adrijos jūros esančiame Ortonos mieste, kuriame gyveno apie 10 000 gyventojų. Kovos vyko ypač arti ir dažnai gatvių bei pastatų viduje — namas po namo, kambarys po kambario. Kanadiečiai ir vokiečiai atliko žiaurias užimimo ir pasipriešinimo operacijas, naudojant sprogmenis, artimą šaudymą ir užtvaras.

Kanadiečiai išsiskyrė drąsia ir praktiška taktiką, vadinamą „mouse-holing“ (namų sienų išardymas ar atidarymas pro vidines sienas), kuri leido jiems judėti per pastatus, apeinant atvirus gatves ir mažinant pasikėsinimų įsigalėjimo riziką. Vokiečiai savo ruožtu panaudojo patyrusius parašiutininkus, gerai įrengtas gynybines pozicijas ir taktišką pasitraukimą, siekdami maksimaliai prailginti laiką ir padaryti aukštas sąnaudas puolėjams.

Nuostoliai ir padariniai

Mūšis paliko miestą smarkiai sugriautą: daugelis pastatų buvo sunaikinti, o civilių gyventojų gyvenimas sutrikdytas. Kanadiečių nuostoliai buvo dideli — žuvo ir buvo sužeista šimtai karių; vokiečių nuostoliai irgi buvo reikšmingi. Dėl skirtingų šaltinių skaičiai šiek tiek skiriasi, todėl tikslią skaičių nurodyti sudėtinga, bet akivaizdu, kad kovos buvo brangios abiem pusėms.

Strategine prasme Ortonos paėmimas leido sąjungininkams tęsėti puolimą Italijos rytine dalimi, bet vokiečiai sugebėjo sulėtinti jų pažangą ir išvengti greito pralaimėjimo plačiame fronte.

Palikimas

Ortonos mūšis turi svarbią vietą Kanados karo istorijoje. Jis dažnai minima kaip pavyzdys intensyvaus miesto karo ir kaip pasakojimas apie kanadiečių drąsą bei aukas. Mieste ir šalia jo yra memorialai bei kapinynai, skirti pagerbti žuvusius — tarp jų ir Kanados karių. Ortonos mūšis taip pat yra dažnai aptariamas karinės taktikos studijose dėl „mouse-holing“ ir artimų miesto kovų ypatumų.

Ortonos istorija primena karo žiaurumą: nors miestelis buvo nedidelis, jo gynimas ir perėmimas pareikalavo didelių pastangų ir žmonių aukų, o padariniai ilgai išliko tiek materialūs, tiek atmintyje.