Ortonos mūšis 1943: kanadiečiai prieš vokiečius — „mažasis Stalingradas“
Ortonos mūšis vyko 1943 m. gruodžio 20–28 d. ir buvo vienas žiauriausių Kanaladijos kariuomenės susidūrimų Italijos kampanijos metu. Tai buvo nedidelis, bet labai intensyvus mūšis tarp vokiečių ir kanadiečių pajėgų, kuris tapo Antrojo pasaulinio karo Italijos fronto dalimi. Mūšis baigėsi Kanados pajėgų užėmimu Ortonos miesto (užimtas gruodžio 28 d.), tačiau kaina buvo didelė.
Priežastys ir reikšmė
Mūšis Ortonoje buvo dalis platesnių operacijų rytinėje Adrijos pakrantėje, kur sąjungininkai stengėsi prasiveržti pro vokiečių gynybos linijas ir tęsti puolimą į šiaurę Italijoje. Mūšis dėl savo intensyvumo ir didelių nuostolių net mažame mieste dažnai vadinamas „mažuoju Stalingradu“.
Komandos ir pajėgos
- Vokiečiai: desantininkų batalionas iš 1-osios parašiutininkų divizijos, vadovaujamos generolo leitenanto Richardo Heidricho.
- Kanadiečiai: pajėgos iš 1-osios Kanados pėstininkų divizijos, vadovaujamos generolo majoro Chriso Vokeso.
Kovos eiga ir taktikos
Mūšis vyko prie Adrijos jūros esančiame Ortonos mieste, kuriame gyveno apie 10 000 gyventojų. Kovos vyko ypač arti ir dažnai gatvių bei pastatų viduje — namas po namo, kambarys po kambario. Kanadiečiai ir vokiečiai atliko žiaurias užimimo ir pasipriešinimo operacijas, naudojant sprogmenis, artimą šaudymą ir užtvaras.
Kanadiečiai išsiskyrė drąsia ir praktiška taktiką, vadinamą „mouse-holing“ (namų sienų išardymas ar atidarymas pro vidines sienas), kuri leido jiems judėti per pastatus, apeinant atvirus gatves ir mažinant pasikėsinimų įsigalėjimo riziką. Vokiečiai savo ruožtu panaudojo patyrusius parašiutininkus, gerai įrengtas gynybines pozicijas ir taktišką pasitraukimą, siekdami maksimaliai prailginti laiką ir padaryti aukštas sąnaudas puolėjams.
Nuostoliai ir padariniai
Mūšis paliko miestą smarkiai sugriautą: daugelis pastatų buvo sunaikinti, o civilių gyventojų gyvenimas sutrikdytas. Kanadiečių nuostoliai buvo dideli — žuvo ir buvo sužeista šimtai karių; vokiečių nuostoliai irgi buvo reikšmingi. Dėl skirtingų šaltinių skaičiai šiek tiek skiriasi, todėl tikslią skaičių nurodyti sudėtinga, bet akivaizdu, kad kovos buvo brangios abiem pusėms.
Strategine prasme Ortonos paėmimas leido sąjungininkams tęsėti puolimą Italijos rytine dalimi, bet vokiečiai sugebėjo sulėtinti jų pažangą ir išvengti greito pralaimėjimo plačiame fronte.
Palikimas
Ortonos mūšis turi svarbią vietą Kanados karo istorijoje. Jis dažnai minima kaip pavyzdys intensyvaus miesto karo ir kaip pasakojimas apie kanadiečių drąsą bei aukas. Mieste ir šalia jo yra memorialai bei kapinynai, skirti pagerbti žuvusius — tarp jų ir Kanados karių. Ortonos mūšis taip pat yra dažnai aptariamas karinės taktikos studijose dėl „mouse-holing“ ir artimų miesto kovų ypatumų.
Ortonos istorija primena karo žiaurumą: nors miestelis buvo nedidelis, jo gynimas ir perėmimas pareikalavo didelių pastangų ir žmonių aukų, o padariniai ilgai išliko tiek materialūs, tiek atmintyje.
Fonas
Lapkričio 23 d. prasidėjo Aštuntosios armijos puolimas prieš Žiemos linijos gynybą. Mėnesio pabaigoje sąjungininkų kariai pralaužė Gustavo linijos gynybą. Sąjungininkų pajėgos kovėsi Moro upės link, netoli Ortonos.
Ortona buvo vienas iš nedaugelio Italijos giliavandenių uostų rytinėje pakrantėje. Sąjungininkai norėjo užimti šį uostą. Vokiečiai mieste buvo įrengę daugybę gynybinių pozicijų.
Mūšis
Kanadiečiams teko kautis su vokiečių 1-ąja parašiutininkų divizija. Šie kariai buvo patyrę po daugelio karo metų. Adolfas Hitleris įsakė jiems ginti Ortoną.
Kanados puolimas mieste įvyko gruodžio 20 d. Vokiečiai miestelyje buvo paslėpę kulkosvaidžius ir prieštankinius pabūklus. Tai apsunkino kanadiečių tankų ir pėstininkų judėjimą. Mūšiai buvo labai įnirtingi. Kareiviai kovėsi dėl kiekvieno namo.
Po šešias dienas trukusių mūšių prie mūšio prisijungė trečiasis 2-osios brigados batalionas - Kanados lengvieji pėstininkai "Princess Patricia's Canadian Light Infantry". Į mūšį taip pat įsitraukė 1-osios Kanados šarvuotosios brigados tankai.
Gruodžio 28 d., po aštuonias dienas trukusių mūšių, vokiečiai pasitraukė iš miesto. Kanados kariai turėjo 1375 žuvusius.
Kanados snaiperis Ortonos mūšyje
Klausimai ir atsakymai
K: Kada vyko Ortonos mūšis?
A: Mūšis prie Ortonos vyko 1943 m. gruodžio 20-28 d.
Klausimas: Kas buvo Ortonos mūšio priešininkų pusės?
A: Ortonos mūšyje priešingos pusės buvo vokiečių desantininkai iš Vokietijos 1-osios parašiutininkų divizijos, vadovaujamos generolo leitenanto Richardo Heidricho, ir Kanados pajėgos iš 1-osios Kanados pėstininkų divizijos, vadovaujamos generolo majoro Chriso Vokeso.
K: Kokia buvo Ortonos mūšio vieta?
A: Ortonos mūšis vyko Adrijos jūros Ortonos mieste, kuriame gyveno 10 000 gyventojų.
K: Kodėl Ortonos mūšis vadinamas "mažuoju Stalingradu"?
A: Ortonos mūšis vadinamas "Mažuoju Stalingradu" dėl mūšio metu vykusių įnirtingų, artimų kovų.
K: Kokia buvo Ortonos mūšio reikšmė Antrajame pasauliniame kare?
A: Ortonos mūšis buvo nedidelis, bet labai įnirtingas mūšis, vykęs Antrojo pasaulinio karo metais Adrijos jūros regione Italijoje.
K: Kas buvo vokiečių ir kanadiečių pajėgų vadai Ortonos mūšyje?
A: Vokietijos pajėgoms vadovavo generolas leitenantas Richardas Heidrichas, o Kanados pajėgoms - generolas majoras Chrisas Vokesas.
K: Kuris vokiečių dalinys kovėsi Ortonos mūšyje?
A: Ortonos mūšyje kovojo vokiečių 1-oji parašiutininkų divizija, vadovaujama generolo leitenanto Richardo Heidricho.
