Tacking (posūkis prieš vėją) — buriavimo apibrėžimas ir manevras

Tacking (posūkis prieš vėją) — aiškus buriavimo manevro paaiškinimas: technika, įgulos komandos, saugumo patarimai ir žingsniai, kaip saugiai pakeisti kursą prieš vėją.

"Tacking" arba "coming about" – tai buriavimo terminas, reiškiantis laivo krypties keitimą pasukant laivo priekį per vėją (t. y. laivas kertasi per vėjo liniją). Tai pagrindinis manevras, kuriuo keičiama kryptis plaukiant prieš vėją (angl. close-hauled kursuose). Šiuo manevru laivas pereina iš vieno borto į kitą ir toliau plaukia aukštyn vėją kita kryptimi.

Kas vyksta ir kaip vadinamos pusės

Apsisukimas, kai vėjas pučia į kairiąją laivo pusę, dažnai vadinamas „posūkiu į kairę“. Apsisukimas, kai vėjas pučia į laivo dešinįjį bortą, vadinamas „dešiniuoju bortu“. Šiose situacijose keičiasi ne tik kursas, bet ir burės – jų aptraukimas (trim) ir šoneriai (gajos, lonžeronai) persijungia į priešingas puses.

Manevro eiga (pagrindiniai žingsniai)

• Planuokite: pasirinkite momentą, kai vėjas ir eismo situacija leidžia saugiai kertis per vėją.
• Komandos: prieš pradedant manevrą vairininkas dažnai šaukia „Pasiruošti!“. Kai įgula yra pasiruošusi, ji atsako „pasiruošti“ ir pradedama manevruoti.
• Vairavimas: vairininkas pasuka stiebą pro vėją (čia dažnai sakoma „kirsti vėją“ arba „hard-a-lee“ angl. terminologija), kol burės praeina per vėjo liniją ir laivas užima naują kursą.
• Burės: šoninės burės (vantaras, priešgale arba grotai ir fokas/jibas) laiku atleidžiamos ir po to suvyniotos/užtraukiamos į priešingą pusę, kad užlaikytų optimalią trauką nauju kursu.
• Atsigavimo kontrolė: po persikeitimo reikia koreguoti kursą, burės ir, jeigu reikia, stumdyti įgulos svorį, kad laivas stabilizuotųsi ir neperstotų per stovyklą (stall) ar neįstrigtų vėjyje.

Komandos, vaidmenys ir bendravimas

Buriuotojo vairininkas yra atsakingas už bendravimą su įgulos nariais, kad manevras būtų saugus ir sklandus. Tipiškai vaidmenys pasiskirsto taip:

• Vairininkas – iniciuoja ir atlieka posūkį; stebi kryptį ir greitį.
• Foko/jibo trimeris – atlieka kojinių/amerikų perleidimus (sheet) ir pasirūpina, kad bures užeitų tinkamai.
• Grotų trimeris – koreguoja grotą, kad laivas neperstotų per vėją ir išlaikytų greitį.
• Pirminis priekinis žmogus (bowman) – pasiruošia tinklus, virves ir, prireikus, greitai persijungia ant kitos burės pusės.

Kada atlikti posūkį prieš vėją

Posūkis prieš vėją naudojamas keičiant kursą į aukštesnį kampą prieš vėją, sekant išvengti kliūčių, optimizuoti vėjo plėšimą arba plaukiant pagal taktiką lenktynėse. Tinkamas momentas priklauso nuo vėjo stiprumo ir laivo tipo: mažesnės jachtos gali atlikti greitus ir dažnus posūkius, o sunkesnės arba ilgakomės burinės valtys renkasi ilgiau palaikomą trajektoriją ir lėtesnę burės persikėlimą.

Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti

• Per ankstyvas arba pavėluotas burrės išlaisvinimas – rezultatas: laivas gali „užgesti“ ir nusistovėti vėjo linijoje. Išspręsti padės aiški komunikacija ir trimerių budrumas.
• Nepakankamas greitis prieš kertant vėją – laivas gali įstrigti per vėjo liniją (stall). Palaikykite šiek tiek greičio prieš manevrą.
• Netikėtas džibas – tai priešingas manevras, kai laivas sukasi per užpakalį; džibai ypač pavojingi su ilgu bumu, todėl jas reikia daryti tik kontroliuojamai.

Sauga ir patarimai

• Visada įspėkite „Pasiruošti!“, kad įgula būtų budri.
• Saugokite rankas ir kojas nuo virvių ir bumo – nors tacking paprastai yra mažesnio pavojumo nei džibė, bumas ir burės juda ir gali sužaloti.
• Stebėkite eismą ir laivybos taisykles – manevruokite taip, kad nekelti pavojaus aplinkiniams.
• Lėtesnėje situacijoje praktikuokite „greitą“ ir „lėtą“ posūkius, kad išmoktumėte valdyti greitį ir burę prie skirtingo vėjo.
• Dėvėkite gelbėjimosi liemenę ir užtikrinkite, kad visi žinotų savo rolę prieš atliekant posūkį.

Priešingas posūkio manevras (plaukimas su vėju) yra džibė (krypties keitimas judant su vėju). Tinkamai atliktas posūkis prieš vėją yra vienas iš pagrindinių įgūdžių buriuotojui — jis leidžia efektyviai plaukti prieš vėją, saugiai atlikti manevrus ir valdyti įgulą.

Įveikti

Plaukimas - tai procedūra, kai laivas juda zigzaginiu kursu, kad judėtų tiesiai prieš vėją (prieš vėją). Joks burlaivis negali judėti tiesiai prieš vėją (nors tai gali būti pageidaujama kryptis). Plaukdamas laivas gali judėti netiesiogiai prieš vėją.

Plaukiantis laivas plaukia kuo arčiau vėjo. Tokia padėtis vadinama artimoje padėtyje. Paprastai laivas gali plaukti maždaug 35-45 laipsnių kampu arčiausiai vėjo. Kai kurios šiuolaikinės jachtos gali plaukti labai arti vėjo, tuo tarpu senesni laivai, ypač kvadratinės konstrukcijos, negali plaukti labai arti vėjo.

Galima naudoti skirtingą laiko tarpą tarp pririšimų

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra buriuojant laivą posūkis?

K: Ką reiškia apsukimas, kalbant apie kurso kryptį?

K: Kas yra posūkis į kairę?

K: Kas yra dešiniojo borto posūkis?

K: Kas atsakingas už komunikaciją atliekant posūkio manevrą?

Klausimas: Ką šaukia vairininkas, atlikdamas posūkio manevrą burlaivyje?

K: Kas yra priešingas posūkio manevras buriavime?

Paieška pagal raidę