Taekvondo – Korėjos kovos menas: apibrėžimas ir istorija

Taekvondo – autentiškas Korėjos kovos menas: apibrėžimas, istorija, technikos ir olimpinė raida. Sužinokite kilmę, principus ir tradicijas.

Taekvondo (taip pat rašoma tae kwon do, taekwon-do arba tiksliau taegwondo) yra korėjietiškos kilmės kovos menas (kovos sistema), turintis tam tikrų panašumų su japonų karatė. Jis pagrįstas rankų ir kojų panaudojimu puolant priešininką arba ginantis nuo jo, nors kai kurios technikos naudoja pirštus, alkūnes ar kelius, kad suduotų smūgį. Taekvondo išsiskiria ypač plačiu kojų smūgių repertuaru – aukštomis, suktomis ir šuolinėmis kojų technikomis. Pietų Korėjoje taekvondo yra nacionalinė sporto šaka, o kjorugi yra olimpinės žaidynių sporto varžybos. Korėjiečių abėcėlėje hangeul 태 (跆) reiškia "smogti koja", 권 (拳) – "smogti ranka", o 도 (道) – "kelias" arba "takas". Todėl taekvondo dažniausiai verčiamas kaip "kojos ir kumščio kelias".

Taekwondo apima ilgą Korėjos kovos menų tradiciją (kai kurios šaknys siekia tūkstantmečius), tačiau modernesnė, standartiška sistema formavosi XX a. viduryje ir dabartiniu pavidalu egzistuoja apie 50 metų. Šiandien taekvondo yra plačiai praktikuojamas visame pasaulyje kaip sportas, savisaugos sistema ir tradicinis kovos menas. 1988 m. Seulo ir 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse taekvondo buvo pristatytas kaip parodoma sporto šaka; nuo 2000 m. Sidnėjaus žaidynių jis yra pilnavertė olimpinių žaidynių sporto rungtis.

Istorija

Modernus taekvondo pradėjo formuotis pokario Pietų Korėjoje, kai buvo sujungtos įvairios tradicinės korėjietiškos kovos menų mokyklos (taryeon, subak, taekkyon ir kt.) bei pritaikytos šiuolaikinės treniravimo ir varžybų taisyklės. Vienu iš svarbiausių asmenų modernios taekvondo istorijoje laikomas generolas Choi Hong Hi, kuris 1955 m. prisidėjo prie tarptautinio taekvondo vystymo ir 1960–1970 m. formavo tarptautinę ITF (International Taekwon-Do Federation) tradiciją. Kita svarbi institucija – Kukkiwon (Pasaulio Taekvondo būstinė), įkurta 1972 m., kartu su World Taekwondo (anksčiau World Taekwondo Federation, įkurta 1973 m.), kuri vystė olimpinį sportinį taekvondo variantą.

Technikos, formos ir varžybos

Taekvondo technikos apima:

• Kicks (smūgiai kojomis) – aukšti smūgiai į galvą, suktos ir šuolinės technikos; tai pagrindinė taekvondo stiprybė;
• Punches (smūgiai rankomis) – trumpi ir efektyvūs kumščio smūgiai;
• Blocks ir parrys – įvairūs atmušimai ir kūno pozicijos;
• Poomsae / Tul – formalios technikų sekos (rytų mokyklose dažniau vadinamos poomsae arba tul), pagal kurias vertinamas technikos atlikimas;
• Kyorugi – kontaktinės kovos (svarbiausia olimpiniuose renginiuose), kur taškai skiriami už tikslumą ir jėgą;
• Kyukpa – laužymo (pvz., lentų) demonstracijos;
• Selbstverteidigung – praktinės savisaugos technikos, įskaitant parteringą ir areštą (priklausomai nuo stiliaus).

Olimpinis taekvondo orientuotas į greitą, taškus skaičiuojantį kyorugi varžymą, naudojant apsaugas (galvos apsauga, liemens apsauga) ir dažnai elektronines liemens jutiklių sistemas taškų registracijai.

Organizacijos ir stiliai

Taekvondo šakoje yra keli tarpusavyje skirtingi požiūriai ir organizacijos. Svarbiausios yra:

• World Taekwondo (WT) – atsakinga už olimpinį sportinį taekvondo reglamentavimą, varžybų taisykles ir čempionatus;
• International Taekwon-Do Federation (ITF) – tradicinis taekvondo kelias, kuriame daugiau dėmesio skiriama tam tikroms formoms ir technikų filosofijai;
• Kukkiwon – tarptautinė gradacijų (kyu/dan) ir instruktorių sertifikavimo institucija, glaudžiai susijusi su WT sistemomis.

Skirtingos organizacijos naudoja skirtingas formas (poomsae vs. tuls), technikų interpretacijas ir varžybų taisykles, todėl praktikuojant svarbu žinoti, prie kurios mokyklos ar saitos priklausote.

Treniruotės, etiketas ir rangai

Treniruočių vieta dažnai vadinama dojang, o standartinė treniruočių apranga – dobok. Judėjimo ir laikysenos pagrindai, ištvermė, greitis bei lankstumas – svarbiausi komponentai. Rangai pažymimi diržais (spalvotos juostos), kurie gali skirtis pagal mokyklą, bet dažniausiai juda nuo baltos (pradžia) iki juodos (patyrimas). Etietas dojo dažnai apima sveikinimą įėjimo metu, pagarbą mokytojams ir draugams, discipliną bei higieną.

Nauda, saugumas ir medicininiai aspektai

Taekvondo treniruotės gerina ištvermę, jėgą, koordinaciją, lankstumą ir reakcijos greitį. Be to, tai stiprina pasitikėjimą savimi ir savivaldą. Kadangi daug dėmesio skiriama kontaktinėms kojų technikoms, būtina laikytis saugumo taisyklių: tinkama apkarpytų apsaugų naudojimas, kvalifikuotų trenerių prižiūrimos pratybos ir laipsniškas kontaktų didinimas. Varžybose taškai skaičiuojami už tiksliai atliktus ir pakankamai galingus smūgius; dėl šių priežasčių moderniose varžybose dažnai naudojamos elektroninės apsaugos, kad sumažintų ginčų skaičių.

Populiarumas ir plėtra

Taekvondo tapo viena populiariausių kovos menų šakų pasaulyje – ją praktikuoja milijonai žmonių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų grupėse. Dėl savo dinamiškumo ir akcento į kojų technikas taekvondo ypač populiarus tarp norinčių pagerinti fizinę būklę ir lavinti koordinaciją. Olimpinis statusas dar labiau prisidėjo prie jo plitimo ir profesionalizacijos.

Apibendrinant, taekvondo – tai tiek kovos menas, tiek sportas, apjungiantis tradicijas, techninį meistriškumą ir modernias varžybų taisykles. Kiekvienas besidomintis gali pasirinkti kryptį – nuo griežtai sportinės iki labiau tradicinės arba savisaugos orientuotos praktikos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra taekvondo?

K: Kokios technikos naudojamos taekvondo?

K: Ar taekvondo yra nacionalinė sporto šaka Pietų Korėjoje?

K: Kas yra kyeorugi?

K: Ką korėjiečių abėcėlėje hangeul reiškia 태 (跆), 권 (拳) ir 도 (道)?

K: Kiek laiko egzistuoja taekvondo?

K: Ar taekvondo tapo olimpine rungtynių sporto šaka?

Paieška pagal raidę