Tamamo-no-Mae: legendinė japonų kitsune ir Sessho-seki (Žudantis akmuo)
Atraskite Tamamo-no-Mae — legendinę japonų kitsune, Sessho-seki (Žudantį akmenį), paslaptis, kerus, prakeiksmus ir mitus apie galios kainą.
Tamamo-no-Mae (玉藻前) – viena žymiausių ir dažniau pasikartojančių figūrų japonų mitologijoje ir folklore. Pagal Otogizoshi, prozos rinkinius, sudarytus Muromači laikotarpiu, Tamamo-no-Mae tarnavo imperatoriui Konoe kaip kurtizanė ir buvo apibūdinama kaip nepaprastai graži ir protinga moteris. Buvo sakoma, kad jos kūnas visada nuostabiai kvepėjo, o drabužiai liekė nepaliečiami purvo – tai vienas iš požymių, lemtų įtarimą, jog ji nėra paprasta žmogė.
Legenda
Pagal pasakojimą, Tamamo-no-Mae ne tik švietė dvaro žmones savo išmintimi – ji galėjo atsakyti į bet kokį klausimą apie muziką, religiją, astronomiją ir kitus mokslus. Tačiau po kurio laiko imperatorius staiga susirgo. Daug šventikų ir aiškiaregių negalėjo nustatyti priežasties, kol vienas astrologas pareiškė, kad ligos šaltinis – Tamamo-no-Mae. Astrologas teigė, jog gražioji moteris iš tiesų yra piktoji, devynių uodegų lapė (kitsune), kuri tyko imperatoriaus ir siekia užimti sostą. Po to Tamamo-no-Mae dingo iš rūmų ir pradėtos medžioklės.
Imperatoriaus įsakymu Kazusa-no-suke ir Miura-no-suke – du galingiausi to meto kariai – išvyko ją surasti ir nužudyti. Lapė trumpam pabėgo nuo persekiotojų, bet vėliau pasirodė sapne Miura-no-suke'ui, apsimetusi Tamamo-no-Mae. Prašydama atleisti ir išgelbėti savo gyvybę, ji maldavo Miura-no-suke'ą; tačiau jis atsisakė. Kitą rytą medžiotojai rado būtį Nasu lygumoje, o Miura-no-suke šovė strėlę į padarą, užbaigdamas jo gyvenimą.
Sessho-seki – „Žudantis akmuo“
Lapės kūnas, pagal pasaką, pavirto į Sessho-seki – arba „Žudantį akmenį“. Šis akmuo, esantis Japonijos Nasu regione (dabar Tochigi prefektūra), taip pat buvo laikomas pavojingu: artėjantieji prie jo tariamai žūdavo arba patirdavo mirtinas pasekmes. Tamamo-no-Mae dvasia, dažnai vadinama Hoji, nepaliaujamai persekiojo akmenį.
Egzorcizmas ir kunigas Genno
Pagal legendą, vienąkart budistų kunigas Genno (kai kur rašomas kaip Gennō) stabtelėjo prie Sessho-seki ir susidūrė su Hoji grasinimais. Genno atliko dvasinį ritualą – maldas ir egzorcizmo veiksmus – bei kalbėjo su dvasia apie jos galimą atgailą ir išsigelbėjimą. Galų gale Hoji pasidavė ir prisiekė nebemaišyti su akmeniu, taip nuramindama vietovę. Tokie motyvai – išlaisvinimas per budistinį patarinėjimą – yra dažnas siužetas japonų pasakose apie piktąsias dvasias.
Kultūrinis palikimas
Tamamo-no-Mae ir Sessho-seki tapo populiaria pavarde Japonijos literatūroje ir scenoje. Žymus poetas Matsuo Bashō savo kelionių knygoje "Siauras kelias į gilią šiaurę" (Oku no Hosomichi) aprašo sustojimą prie šio akmens Nasu apylinkėse. Be to, pagal legendą sukurti teatro kūriniai: noh drama "Sesshoseki" ("Žudantis akmuo") ir kabuki spektaklis "Tamamonomae" ("Gražioji lapė ragana").
Reikšmė ir folkloro kontekstas
Ši istorija atspindi platesnius kitsune motyvus – lapės kaip piktavališkos arba apgaulingos būtybės, sugebėjimas virsti žmogaus pavidalu, ilgaamžiškumas ir magiškos galios (ypač devynių uodegų lapėms). Legenda taip pat atskleidžia baimę prieš nepažįstamą grožį ir intelektą, kurie pasirodo kenksmingi bei reikalauja budistinio ar šamanistinio išlaisvinimo.
Šiuolaikiniai užuominimai
Legenda toliau gyvena populiariojoje kultūroje – ją remiasi romano, anime, kompiuterinių žaidimų ir kitų menų kūrėjai, kur Tamamo-no-Mae tampa įvairių siužetų ir interpretacijų šaltiniu. Taip pat realiame pasaulyje Sessho-seki ilgą laiką buvo turistų lankoma vieta, prie akmens stovėdavo įspėjimai ir religinės vietos.
Be to, 2022 metų pradžioje Japonijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Sessho-seki akmuo suskilinėjo; tai sukėlė spėliojimų ir komentarų apie „išsilaisvinusią“ dvasią bei vietines ritualines reakcijas. Tokie įvykiai dažnai primena, kad legendos gyvos ir gali įtakoti tiek kultūrinį turizmą, tiek visuomenės vaizduotę.
Apibendrinant, Tamamo-no-Mae ir Sessho-seki – tai pasakojimas apie apgaulę, bausmę, dvasinį išganymą ir ilgalaikį pasakojimų poveikį Japonijos kultūrai, literatūrai ir menui.
Tamamo-no-Mae. Atspausdino Tsukioka Yoshitoshi.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Tamamo-no-Mae?
A: Tamamo-no-Mae buvo legendinė japonų mitologijos ir folkloro figūra. Muromači laikotarpiu parašytame japonų prozos rinkinyje "Otogizoshi" rašoma, kad ji buvo Japonijos imperatoriaus Konoe kurtizanė, garsėjusi savo grožiu ir protu.
K: Kuo Tamamo-no-Mae buvo tokia ypatinga?
A: Tamamo-no-Mae kūnas paslaptingai visada nuostabiai kvepėjo, o jos drabužiai niekada nebuvo purvini. Ji atsakydavo į kiekvieną jai užduotą klausimą - apie muziką, religiją ar astronomiją. Dėl jos grožio ir sumanumo visi Imperatoriškojo dvaro gyventojai ją dievino.
Klausimas: Kodėl imperatorius Konoe susirgo?
A: Praėjus kuriam laikui imperatorius Konoe staiga ir paslaptingai susirgo. Astrologas jam pasakė, kad Tamamo-no-Mae buvo jo ligos priežastis, nes iš tikrųjų ji buvo piktoji lapė su devyniomis uodegomis (kitsune), bandanti užimti sostą.
Klausimas: Kaip Miura-nosuke nužudė Tamamo-no Mae?
A: Lapė vėl pasirodė Miura-nosukei sapne kaip graži jauna moteris ir maldavo savo gyvybės, bet jis atsisakė. Ankstyvą kitos dienos rytą medžiotojai rado ją Nasu lygumoje ir Miura nušovė ją strėle, užmušdamas iš karto.
Klausimas: Kas atsitiko Tamamo no Mae dvasiai po mirties?
A: Po mirties Tamamo no Mae dvasia tapo Hoji, kuri persekiojo Sessho seki arba Žudymo akmenį, kol Genno atliko tam tikras dvasines apeigas, dėl kurių Hoji pasidavė ir prisiekė daugiau jo nebepersekioti.
K: Apie ką yra garsioji Matsuo Bashō knyga?
A: Garsioji Matsuo Bashō knyga vadinasi "Siauras kelias į gilią šiaurę" (Oku no Hosomichi), kurioje pasakojama apie apsilankymą Sessho seki, kur mirė Tamamo no Mae.
K: Ką reiškia, kad Sessho seki suskilo 2022 m. kovo 5 d.?
A: Kai 2022 m. kovo 5 d. Sessho seki atsiskyrė, daugelis žmonių juokaudami sakė, kad tai reiškia, jog Tamamo no Mae dabar laisvas, tačiau taip pat vyrauja bendresnis įsitikinimas, kad tai gali būti artėjančios tragedijos ženklas.
Ieškoti