Tennesinas (buvęs ununseptis) yra labai sunkus žmogaus sukurtas cheminis elementas. Jo simbolis Ts, atominis skaičius 117. Tai antras pagal sunkumą elementas iš visų ir yra priešpaskutinis elementas. Periodinėje lentelėje jis yra 17 grupėje, kurioje yra halogenai. Jo savybės dar nėra iki galo žinomos. Tikėtina, kad tai metaloidas. Apie tenezino atradimą 2010 m. paskelbė Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai. Jie bendradarbiavo. Nuo 2019 m. tai yra naujausias atrastas elementas.

Atraskimas ir pavadinimas

Elementas buvo sintetintas Dubnos (JINR) ir JAV laboratorijų bendradarbiavimo metu, bombarduojant berkelio izotopus sunkiųjų jonų srautu (pavyzdžiui, kalcio-48). Dėl to pagaminta vos kelių atomų — eksperimentai reikalavo itin sudėtingos įrangos, specialių tikslinių izotopų ir aukštos energijos greitintuvų. Po patikrinimo ir diskusijų Tarptautinė chemijos ir fizikų bendruomenė pritarė pavadinimui tennessine (angl. tennessine), kuris oficialiai patvirtintas IUPAC 2016 m. Pavadinimas skiriamas JAV valstijai Tennesee už reikšmingą indėlį į sunkiųjų elementų sintezę (pavyzdžiui, berkelio ir kitų tikslinių izotopų gamyba).

Gamyba ir izotopai

  • Sintetinamas tik laboratorijose, susidaro tik keli atomai kiekviename eksperimente.
  • Gamybos metodas — sunkųjų branduolių susiliejimas (pvz., 48Ca + 249Bk → elementas 117 + neutronai).
  • Žinomi izotopai yra trumpalaikiai; eksperimente užregistruoti tik keli masės skaičiai (dažniausiai apie 293 ir 294), tačiau kiekvieno izotopo gyvavimo trukmė yra labai trumpa.

Fizikinės ir cheminės savybės

Tennesinas yra labai sunkus ir stipriai radioaktyvus — jo branduoliai suyra per labai trumpą laiką (dažniausiai milisekundžių ar kelių sekundžių intervalo tvarka). Dėl to tikrųjų fizinių ir cheminių savybių praktiniai matavimai yra labai riboti arba jų nėra. Dauguma žinių apie Tennesiną gaunamos iš teorinių skaičiavimų ir modelių.

Periodinėje lentelėje jis priklauso 17 grupei (halogenams), todėl pagal elektroninę struktūrą būtų numanomas p‑elektronų trūkumas (p5). Teorinė elektroninė konfigūracija dažnai pateikiama kaip [Rn]5f14 6d10 7s2 7p5, tačiau dėl vadinamųjų reliatyvistinių efektų (kai elektronai juda labai greitai aplink didelį branduolį) tenezino cheminės savybės gali skirtis nuo lengvesnių halogenų — jis gali elgtis labiau kaip metaloidas ar net turėti tam tikrų metalinių bruožų.

Mokslinis ir praktinis reikšmingumas

Praktinių taikymų nėra — trumpas izotopų gyvavimo laikas neleidžia naudoti tenezino technologijose. Jo svarba yra moksline prasme: sintezė suteikia žinių apie branduolių stabilumą ekstremaliuose atominio skaičiaus regionuose, apie branduoliojį apvalkalų (shell) poveikį ir reliatyvistinius cheminius efektus.

Saugumas

Dėl stiprios radioaktyvumo ir itin mažo pagaminamų kiekių, tenezinas valdomose sąlygose nagrinėjamas tik specializuotuose branduolinės fizikos ir sintezės centruose. Rankiniu ar kasdienišku požiūriu jis neturi reikšmės vartotojų saugumo kontekste, nes vieninteliai egzistuojantys kiekiai yra laboratoriniai ir trumpalaikiai.

Apibendrinimas

Tennesinas (Ts, Z = 117) yra vienas iš naujausių ir sunkiausių sintetinių elementų. Dėl trumpų gyvavimo trukmių ir nedidelio sintezės kiekio jo savybės daugiausia numatomos teoriniu būdu, ir tai išlieka aktyvios fundamentinių nukleonų bei reliatyvistinės chemijos tyrimų sritys.