The Crucible (liet.
"The Crucible" - 1950 m. Arthuro Millerio pjesė apie Salemo raganų teismus.
Mileris šią pjesę parašė makartizmo laikais Amerikoje. Daugelis žmonių bijojo, kad komunizmas sustabdys Amerikos gyvenimo būdą. Tuo metu kai kurie žmonės melagingai kaltino savo priešus ir net draugus, kad jie yra komunistai. Milleris rašo apie baimės ir melagingų kaltinimų idėjas, kurios jį paveikė tuo metu.
"Tiglis" - tai sunkus išbandymas arba išbandymas, kuris būtent ir vyksta pjesėje. Milleris ketino "Tiglį" paversti alegorija į makartizmą. Įvykiai, kurie vyko tuo metu, kai buvo rašoma pjesė, buvo labai panašūs į Salemo raganų medžioklę. Štai kodėl Milleris pavadino knygą "The Crucible" Salemo raganų procesų garbei.
Simboliai
Daugelis "Crucible" veikėjų yra paremti tikrais žmonėmis, dalyvavusiais Salemo raganų teismuose. Kai kurie iš jų taip pat paremti 1950 m. raudonosios baimės dalyviais, tokiais kaip Josephas McCarthy ir Julius Rosenbergas.
- Džonas Proktoras - miestelio ūkininkas, užmezgęs romaną su Abigailė Viljams, susilaukęs trijų sūnų, apkaltintas raganavimu, atsisako sakyti, kad klydo, ir miršta dėl savo orumo.
- Abigail Williams - Samuelio Pariso dukterėčia, buvusi Džono ir Elizabetos Proktorių tarnaitė. Pasinaudoja teismo procesais, kad įgytų statusą mieste ir atkeršytų Elizabetei.
- Kunigas Paris - vietinis kongregacijos dvasininkas, kuris pradeda raganų problemą, atsivesdamas kunigą Heilą. Abigailės dėdė
- Betty Parris - jo dukra, kuri suserga po šokių miške
- Elžbieta Proktor - Džono Proktoriaus žmona, kurią Abigailė Viljams apkaltino raganavimu, kai ši atleido ją už tai, kad miegojo su jos vyru.
- Kunigas Džonas Heilas - pašalietis, daug žinantis apie raganas ir velnią. Kunigas Parisas jį pasikviečia. Nors iš pradžių jis stengiasi surasti kuo daugiau raganų, vėliau nutraukia raganų procesus, nes išsiaiškina, kad velnio nėra, bet per procesus veikia neslepiamas kerštas
- Džilzas Korėjus - senas vyras, turintis daug žemės ir dažnai besiginčijantis su kaimynais. Atsitiktinai užsimena, kad jo žmona yra ragana, nes ji skaito knygas, o kai skaito, jis negali melstis. Suimamas už tai, kad neįvardijo vardo, o paskui nužudomas sutraiškytas dideliais akmenimis
- Gubernatoriaus pavaduotojas Danfortas - vienas iš raganų teismų teisėjų, kuris nori nutraukti visus Salemo blogus papročius, pradžioje įsitikinęs, kad Saleme yra velnias, bet pabaigoje taip pat abejoja.
- Tomas Putnamas - turi daug žemės, imasi raganų idėjos, kad paaiškintų savo vaikų mirtį ir nupirktų kitų žmonių žemę po to, kai jie buvo pakarti.
- Ann Putnam-Tomo Putnamo žmona
- Tituba - kunigo Pariso tarnas iš Barbadoso salų. Ji praktikuoja kažkokį vudu.
- Martha Corey - Džilso Korio žmona, kuri, kaip sakoma, yra ragana, nes skaito.
- Rebeka slaugė - sena ir religinga moteris, nužudyta už tai, kad nemanė, jog raganų teismai buvo gera idėja, ir apkaltinta dėl to, kad ponia Putnam pavydėjo jai, kad ji turi tiek daug vaikų, kai visi kūdikiai Putnamai, išskyrus vieną, mirė.
- Cheeveris - teismų metraštininkas, jis užrašinėja, kas vyksta, ir jam liepiama suimti žmones.
Siužetas (teatro versija)
Istorijos pradžioje reverendas Parisas verkdamas ir melsdamasis žiūri į savo dukterį Betty. Ji miega savo lovoje ir negali atsibusti. Jie žino, kad ji nėra mirusi, bet ji nejuda ir nekalba. Ji tiesiog guli. Parisas girdėjo, kad Betė ir kitos merginos šoko miške. (Tuo metu tai buvo labai blogas dalykas, nes tai reiškė, kad jos pažįsta velnią).
Kunigo Pariso vergė Tituba yra kilusi iš Barbadoso. Abigailė sako, kad ji užkerėjo Betę, kad ši nepabustų. Parisas pyksta ant Titubos. Jis verčia ją sakyti, kad ji buvo ragana ir velnias privertė ją prakeikti Betę. Staiga Abigailė ir Betty abi pasako, kad jos irgi buvo su velniu, kad išsisuktų iš bėdos. Jos sako, kad ir kiti žmonės, pavyzdžiui, Gudis Osbornas ir Gudis Gudas, taip pat yra raganos.
Džono Proktoriaus santykiai su žmona gana įtempti, nes jis ją apgavo su Abigaile. Jie bando apsimesti, kad nieko blogo, bet galiausiai dėl to įtemptai ginčijasi. Jiems besiginčijant įeina Marija Voren. Proktoras pyksta ant jos už tai, kad ji išėjo iš namų, nors jis reikalavo, kad ji neišeitų. Ji elgiasi arogantiškai ir sako, kad yra teismo pareigūnė ir kad jos paslaugų reikia. Marija praneša Džonui ir Elžbietai, kad vietoj 19 žmonių, apie kuriuos jie girdėjo, mirties bausmė bus įvykdyta daug daugiau nei 39 žmonėms. Ji taip pat tvirtina, kad išgelbėjo Elžbietos gyvybę, nes Elžbieta buvo "šiek tiek paminėta" teisme. Marijai nuėjus miegoti, Čyvas ateina suimti Elžbietos. Džonas to gerai nepriima ir suplėšo arešto orderį. Po emocingo pokalbio Elizabetė paimama ir ji duoda Marijai trumpus nurodymus kitai dienai.
Teisme Džonas bando padėti žmonai, apkaltindamas "raganas" Marijos parodymais. Jis pasakoja teismui, kaip gerai pažįsta šiuos žmones ir kad jie negali būti raganos. Jis prisipažįsta, kad miegojo su Abigailė ir kad ji nori matyti Elžbietą mirusią. Abigailė supyksta ir grasina teisėjui. Jis bando priversti Mariją sakyti tiesą ir ji iš pradžių taip ir daro, bet paskui vėl reformuoja Abigailės poelgį, kai ji apkaltinama bendradarbiavimu su velniu. Tuomet Marija pavadina Džoną ragana ir sako, kad jis turi reikalų su velniu. Tai kelia problemų, nes Džonas yra labai gerbiamas miestelyje, todėl teisėjai prašo jo prisipažinti, kad jis dirba su velniu. Jis galės gyventi, jei meluos.
Galiausiai jis pasirašo išpažinties laišką, kuriame nurodo, kad dirba su velniu. Tada jis sunaikina laišką, užuot melavęs. Jis nori gyventi, kad galėtų pasirūpinti savo šeima, bet vietoj to pasirenka išsaugoti pagarbą ir garbę. Jis teisiamas ir teismas jį nužudo pakariant. Tačiau teismas leidžia Elžbietai gyventi, nes ji yra nėščia. Abigailė, pavogusi dėdės pinigus, kartu su Mercy Lewis pabėga į Bostoną, nes mano, kad žmonės žino, jog ji melavo.
