J. R. R. Tolkienas parašė knygą "Hobitas, arba Ten ir atgal". Pirmą kartą ji buvo išleista 1937 m. rugsėjo 21 d. Tolkienas ją parašė 1930-aisiais savo vaikams kaip pasaką prieš miegą. Istorijos veiksmas vyksta prieš "Žiedų valdovą".

Filmo siužetas pasakoja apie hobitą Bilbo Bagginsą, kuris kartu su grupe nykštukų ir burtininku Gandalfu leidžiasi į nuotykių kupiną žygį, norėdamas kovoti su drakonu Smaugu, pavogusiu nykštukų lobius ir namus.

Nors Tolkienas pasiskolino (pavyzdžiui, vardus ir foną) iš savo paties Viduržemės siužeto, iš pradžių "Hobitas" nebuvo numatytas kaip jo dalis. Tik vėliau, kai Tolkienas parašė "Žiedų valdovą", jis į savo Viduržemės pasaulį integravo ir "Hobito", ir "Žiedų valdovo" istoriją.

Siužeto apžvalga

Hobitas prasideda ramioje Bilbo Bagginso kasdienybėje Šypsnių slėnyje (angl. The Shire), kol vieną dieną pas jį užsuka paslaptingas paukštis — burtininkas Gandalfas. Gandalfas sudomina Bilbą įtraukti jį į nuotykį kartu su trylika nykštukų, vadovaujamų Thorino Oakenshield. Tikslas — susigrąžinti nykštukų prarastą karalystę ir lobį, kuriuos užėmė drakonas Smaug.

Per kelionę Bilbo patiria daug pavojų ir nuotykių: susiduria su tamsiais tuneliais, pasišviečia priešai, susitinka su egzotiškais veikėjais (pvz., Beornu, elfuose Rivendell, Gamtos kalnuose), atranda požeminę pasaulyje gyvūnų būtybę Gollumą ir netikėtai randa žiedą, suteikiantį nematomumo galią — vėliau šis žiedas taps esminiu elementu "Žiedų valdovo" istorijoje. Knyga baigiasi didžiojo mūšio — Penkių armijų mūšio — pasekmėmis ir Bilbo sugrįžimu į namus, visai pakeitusiam jo požiūrį į pasaulį.

Pagrindiniai veikėjai

  • Bilbo Baggins — nedidelis, ramaus gyvenimo hobitas, tapęs netikėtu nuotykių herojumi; per istoriją jis subręsta ir įgauna drąsos bei sumanumo.
  • Gandalfas — išmintingas burtininkas, kuris pasikviečia Bilbą į kelionę ir kartais padeda kompanijai.
  • Thorin Oakenshield — nykštukų vadas, siekiantis susigrąžinti prarastą karalystę Ereborą.
  • Nykštukų kompanija — sudaro įvairūs nykštukai, kiekvienas su savo charakteriu ir vaidmeniu (pvz., Balinas, Dwalinas, Kili, Fili ir kt.).
  • Smaugas — išdidus ir pavojingas drakonas, saugantis lobius.
  • Gollumas — paslaptinga ir tragiška būtybė, kurią Bilbo sutinka požemiuose; jis yra susijęs su rasto žiedo paslaptingumu.
  • Bardas — lakūnas iš Lakštakampio (Lake-town), kuris vaidina lemiamą vaidmenį prieš Smaugą.

Temos ir stilius

Hobitas yra parašytas aiškia, pasakiška kalba, pilna dainų, eilėraščių ir humoro, todėl jis tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Pagrindinės temos — drąsa, draugystė, namų ilgesys, godumas ir asmeninis augimas. Nors Tolkienas vengė tiesioginės alegorijos, jo kūrinyje atsispindi susirūpinimas kultūra, tradicijų išsaugojimu ir jėgos poveikiu žmogaus charakteriui (ypač matoma riedo poveikyje vėlesnėse istorijose).

Istorija ir leidimai

Pirmasis leidimas pasirodė 1937 m., ir knyga greitai tapo populiari. Po "Žiedų valdovo" publikavimo Tolkienas perrašė kai kurias vietas, siekdamas geriau suderinti Hobito ir platesnės Viduržemės istorijos detales. Per dešimtmečius knyga buvo išleista daugybe leidimų, iliustruota įvairių menininkų (tarp jų — pats Tolkienas), ir išversta į daugelį kalbų.

Adaptacijos ir įtaka

Hobitas įkvėpė įvairias adaptacijas: radijo laidas, scenines pastatymus, animacinius ir pilnametražius filmus, audioknygas ir komiksus. Viena žymiausių modernių adaptacijų — Petero Jacksono režisuota (ir platesnę Viduržemės mitologiją praplėtojusi) filmų trilogija, paremta knyga ir papildoma medžiaga iš autoriaus legendų bei pamatu.

Knyga reikšmingai paveikė šiuolaikinę fantastiką: ji padėjo suformuoti daugelį žanro elementų, skatino kitus autorius kurti turtingus, išsamiai aprašytus pasaulius ir gilinti mitologiją savo kūriniuose.

Ką skaitytojui duoda Hobitas šiandien

Net ir po daugelio dešimtmečių Hobitas išlieka skaitomas dėl savo šilumos, humoro ir nuotykių dvasios. Skaitytojai atranda klasikinius pasakos motyvus — paprasto veikėjo augimą ir kelionę į nepažįstamą — kartu su rimtesnėmis temomis, kurios vėliau gilėja "Žiedų valdove". Tai knyga, kurią galima skaityti kaip vaikui skirtą pasaką, bet taip pat atrasti naujų reikšmių ir detalių suaugusiojo akimis.