Isaacas Asimovas išleido aštuonių apsakymų ir dviejų romanų rinkinį "The Rest of the Robots" (1964). Visi šie apsakymai priklauso Robotų serijai ir tęsia "Aš, robotas" (ʼI, Robotʼ). Kai kuriose išleistose versijose romanai nebuvo įtraukti. Šis rinkinys apima įvairias situacijas ir problemas, susijusias su robotikos technologija, žmogaus ir roboto santykiais bei Asimovo trijų robotikos įstatymų pasekmėmis.

Apsakymų sąrašas ir santraukos

Robotas AL-76 paklydo (1941).

Robotas AL-76, žinomas kaip Al, buvo sukurtas kasybos darbams Mėnulyje, tačiau netyčia atsiduria Žemės kaimo vietovėje. Ten jis nesurado specializuotų įrankių, kuriuos turėjo naudoti, todėl iš dirbtuvėse rastų metalų ir atliekų pats sukonstruoja darbo įrankius bei mechanizmus. Istorija žavi Asimovo humoro jausmu ir iliustruoja, kaip robotas, veikiamas logikos ir savo programavimo, gali netikėtai prisitaikyti prie neįprastų sąlygų.

Netyčinė pergalė (1942)

Jupiterio planetos apylinkėse aptikta protinga gyvybė — joviečiai. Žmonės negali tiesiogiai nusileisti dėl didžiulės gravitacijos ir deguonies trūkumo, todėl siunčiamas erdvėlaivis su trimis galingais ZZ serijos robotais. Kai joviečiai bando priešintis ir net pulti robotus, paaiškėja, kad robotai yra pernelyg galingi, kad juos būtų įmanoma sunaikinti paprastais metodais; vietoje to galiausiai susitinkama su taika ir susitarimu. Pasakojimas nagrinėja galią, baimę ir kultūrų susidūrimą su technologija.

Pirmasis įstatymas (1956)

Robotų inžinierius pasakoja istoriją apie EM serijos robotą Emmą Dvi, kuri vieną dieną paliko jį ir buvo rasta mirusi audroje asteroide Titane (Titane — kaip nurodyta originaliame tekste). Istorija nagrinėja kaltės, atsakomybės ir to, kaip trijų robotikos įstatymų interpretacijos gali vesti prie netikėtų pasekmių, motyvus.

Pabūkime kartu (1957)

Amerikos slaptųjų tarnybų agentas praneša, kad Sovietų Sąjunga esą sukūrė humanoidinius robotus, kurių neįmanoma atskirti nuo žmonių, ir kad jie infiltruojami į JAV. Robotikos skyriaus vadovas, tiriančiosios veiklos narys, laiku supranta, kad pats agentas iš tiesų yra robotas, ir tokiu būdu sprendžia grėsmę. Ši istorija atspindi šaltojo karo paranoją, bet taip pat gilinasi į tapatybės ir žmogaus savimonės klausimus.

Garantuotas pasitenkinimas (1951)

Robotą TN-3, vadinamą Toniu, kaip eksperimentą į Klerės Belmont namus įveda jos vyras, Amerikos robotų inžinierius. Tonis pastebi, kad Klerė turi žemą savivertę, ir stengiasi jai padėti — kartais peržengdamas įprastines etiketes: jis siūlo būti jos meilužiu ir imasi veiksmų, kad apie tai sužinotų kaimynai. Pasakojamas konfliktas tarp techninės programavimo logikos ir socialinių bei emocinių žmogaus poreikių, taip pat kylančios moralinės abėcėlės klausimai.

Rizika (1955)

Žmonės ant asteroido įrengė eksperimentinę bazę ir sukūrė pirmąjį kosminį laivą, galintį keliauti hipererdve (t. y. greičiau už šviesą). Laivą pilotuoja robotas, tačiau vykstant bandymui kyla gedimas. Atvykęs inžinierius nustato, kad problema slypi ne mašinoje kaip tokioje, o robote bei jo programavimo sprendimuose. Tai pasakojimas apie technologinių eksperimentų riziką, priimamų sprendimų atsakomybę ir neprognozuojamus programavimo rezultatus.

Lenny (1958)

Sukuriamas LNE robotas, vadinamas Lenny, kurio "smegenys" yra vaikiškos, ir jis negali tarti žodžių. Siuzana Kalvin (robopsichologė) dirba su juo eksperimentuodama ir galiausiai išmokina jį tarti kelis žodžius bei suprasti paprastą emocinį ryšį. Ši istorija yra jautri tyrinėjimas apie sąmonės vystymąsi, ugdymą ir empatiją tarp žmonių ir mašinų.

Galero vergas (1957)

Robotas EZ-27, vadinamas Easy, dirba universitete, atlieka įvairias užduotis, tarp jų — teksto korektūros skaitymą. Sociologijos profesorius Simonas Ninheimeris tvirtina, kad robotas pats pakeitė tikrinamos knygos tekstą, ir dėl to pateikia ieškinį kompanijai "US Robots". Siuzana Kalvin sugeba atskleisti, kad prof. Ninheimeris teksto keitimą suplanavo pats — siekdamas diskredituoti bendrovę ir robotus. Pasakojimas nagrinėja atskaitomybę, klastojimą ir tai, kaip lengva kaltinti technologiją už žmogiškas nuslėptas motyvacijas.

Plieno urvai (1953)

Dažnose leidimuose kartu su apsakymų rinkiniu figūruoja du Asimovo romanai, susiję su robotų ir žmogaus santykių plėtojimu. Vienas iš jų yra Plieno urvai — detektyvinis-sci-fi romanas, kuriame detektyvas Eliotas Boulas tiria žmogžudystę miesto, kuriame žmonės gyvena uždarose urvinėse struktūrose, kontekste. Romane derinami socioekologiniai aspektai, miesto gyvenimo problemos ir robotų vaidmuo visuomenėje.

Nuoga saulė (1956)

Kitas dažnai pridedamas romanas yra Nuoga saulė, kuriame nagrinėjamas žmogaus atsiribojimas nuo buities ir socialinių santykių planetoje, kur gyventojai bijo asmeninio kontakto, o robotai atlieka kasdienius darbus. Abu romanai išplėtoja tematiką, pradėtą trumpuosiuose kūriniuose, ir suteikia platesnį kontekstą Asimovo robotikos visatai.

Temos ir reikšmė

Šios istorijos susitelkia ties praktiškais ir etiniais klausimais, kuriuos kelia robotika: trijų robotikos įstatymų interpretavimo pasekmės, atsakomybė už sukurtas sistemas, žmogaus emocijų ir mašinos logikos konfliktai, taip pat visuomeniniai pokyčiai, kuriuos atneša automatizacija. Daugybėje apsakymų pasirodo robopsichologė Siuzana Kalvin, kuri tampa svarbia figūra aiškinant robotų elgesį ir psichologiją.

Rinkinys laikomas reikšminga Asimovo kūrybos dalimi: jame susipina mokslinė fantastika, intelektualus problemų sprendimas ir kartais subtilus humoras. Dėl savo įvairumo ir temų jis patrauklus tiek skaitytojams, domintiems technologijų etika, tiek tiems, kurie vertina klasikinius mokslinės fantastikos pasakojimus.

Pastaba: skirtinguose leidimuose sudėtis ir tvarka gali skirtis — kai kurios laidos apima tik apsakymus, o kitos prie jų prideda ir minėtus romanus.