Thebe (mėnulis)
Tebė, arba Jupiteris XIV, yra ketvirtasis iš žinomų Jupiterio mėnulių (pagal atstumą nuo planetos). Jį surado Stivenas P. Sinotas (Stephen P. Synnott) 1979 m. kovo 5 d. kosminio zondo "Voyager 1" darytose nuotraukose ir suteikė jam pavadinimą S/1979 J 2. Vėliau jis buvo rastas 1979 m. vasario 27 d. nuotraukose. 1983 m. ji buvo oficialiai pavadinta mitologinės nimfos Tebės, kuri buvo upių dievo Asopo duktė ir Dzeuso (graikiškojo Jupiterio atitikmens) meilužė, vardu.
Orbita
Tebė yra tolimiausias iš vidinių Joviso mėnulių. Jis skrieja aplink Jupiterį ~222 000 km atstumu (3,11 Jupiterio spindulio). Tebės orbitos ekscentricitetas yra ~0,018, o polinkis Jupiterio ekvatoriaus atžvilgiu - ~1,08°. Šios vertės yra neįprastai didelės artimesniam mėnuliui ir gali būti paaiškintos artimiausio Galilėjaus palydovo Io įtaka praeityje; praeityje, Io palaipsniui tolstant nuo Jupiterio, per Tebės orbitą turėjo praeiti keli vidutinio judėjimo rezonansai su Io, kurie sužadino Tebės orbitą.
Fizinės savybės
Tebe nėra rutulys, o artimiausia elipsoidinė aproksimacija yra 116x98x84 km. Jos tūrinis tankis ir masė nėra žinomi, bet darant prielaidą, kad jos vidutinis tankis panašus į Amaltėjos tankį (~0,86 g/cm³), jos masė gali būti ~4,3×1017 kg.
Tebės paviršius yra tamsus ir atrodo rausvas.
Tyrimas
Thebe "Voyager 1" nuotraukose aptiko "Voyager 1" navigacijos komandos narys Steve'as Synnottas. Tačiau prieš kosminiam aparatui "Galileo" atvykstant prie Jupiterio, apie ją buvo žinoma nedaug. Galileo nufotografavo beveik visą Tebės paviršių ir nustatė jo sudėties apribojimus.
