Thylacosmilus – išnykusi sabalo dantų gentis iš Pietų Amerikos
Thylacosmilus - išnykusi mėsėdžių sparassodontų gentis, kurios fosilijų rasta Argentinoje, Pietų Amerikoje, maždaug prieš 10–3 mln. metų (mioceno pabaiga – plioceno pabaiga). Šią gentį sudaro keli atpažinti taksonai (pavyzdžiui, plačiausiai žinoma rūšis Thylacosmilus atrox), kurie priklauso šeimai Thylacosmilidae. Fosilijos daugiausia iškastos Patagonijos sluoksniuose, todėl ši gyvūnų grupė laikoma Pietų Amerikos endemitu – ji vystėsi izoliuotoje faunoje prieš didžiuosius fauninius susidūrimus su šiaurės pusrutulio rūšimis.
Thylacosmilus buvo sabalo dantis ir buvo maždaug tokio pat dydžio kaip šiuolaikinis jaguaras. Thylacosmilus labai panašiai vystėsi kaip ir kačių su sabalo dantukais, pavyzdžiui, Smilodonas, tačiau tai yra ryški konvergencija – jie nebuvo artimi giminaičiai. Jo iltiniai dantys buvo ilgi ir stipriai išsivystę; jie buvo naudojami grobiui kandžioti. Kandžių anatominės savybės (plokštesnė, peiliška forma ir nuolatinis augimas) bei apatiniame žandikaulyje esantis flanšas rodė specializaciją į gilias, tikslines žaizdas minkštuosiuose audiniuose. Jo žudymo būdas, tikėtina, buvo laikyti grobį ir giliai įkąsti į jautrias kūno vietas, pasikliaujant galingais kaklo ir žandikaulio raumenimis. Kaukolė buvo sutvirtinta, o dantų išdėstymas ir praradimas kai kurių kitų dantų rodo, kad Thylacosmilus buvo stipriai pritaikytas šiam atkirtimo tipui grobį atakuojant.
Be morfologinių ypatybių, Thylacosmilus buvo metaterinis (marsupialiniams giminėms artimesnis) gyvūnas, priklausantis sparassodontams — grupė, kuri užėmė plėšrūnų ekologines nišas Pietų Amerikoje. Skirtingai nuo placentinės faunos, šios grupės evoliucija vyko atskirai, todėl atsirado panašumų su placentinėmis sabalo dantų katėmis (konvergencija). Dėl nuolatinio iltinių dantų augimo ir jų saugojimo apatiniame žandikaulyje buvusio flanšo, šių dantų funkcija ir forma išliko efektyvios per visą individų gyvenimą, kas skyrė juos nuo daugelio placentinių plėšrūnų.
Thylacosmilus išnyko vėlyvajame pliocene, o sabaluotosios katės į Pietų Ameriką pateko tik pleistoceno epochos viduryje. Todėl paskutinį Thylacosmilus pasirodymą nuo pirmojo Smilodon pasirodymo skiria daugiau nei pusantro milijono metų. Išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios: galėjo turėti įtakos klimato ir buveinių pokyčiai, grobio rūšių kaitos procesai arba vietinių ekosistemų pertvarka prieš didesnius fauninius mainus. Kadangi sabalo dantų placentinės katės atvyko vėliau, tiesioginė konkurencija su Thylacosmilus greičiausiai nebuvo pagrindinė jo išnykimo priežastis, tačiau ilgalaikės ekologinės permainos galėjo susilpninti šią specializuotą grupę.
Šiuolaikiniai tyrimai apie Thylacosmilus remiasi kaukolių, dantų ir retų skeletinių liekanų analizėmis; ateities radiniai ir analizės leis geriau suprasti jo gyvenimo būdą, ekologinę rolę ir išnykimo mechanizmus. Thylacosmilus išlieka ryškiu pavyzdžiu, kaip atskiros žinduolių linijos nepriklausomai gali sukurti panašias konstrukcijas ir elgesio strategijas reaguodamos į panašias ekologines sąlygas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tylakosmilas?
A: Thylacosmilus yra išnykusi mėsėdžių sparassodontų gentis, kurios fosilijų rasta maždaug prieš 10-3 milijonus metų Argentinoje, Pietų Amerikoje.
K: Kokius dantis turėjo Thylacosmilus?
A: Thylacosmilus turėjo ilgus ir stipriai išsivysčiusius iltinius dantis, kurie buvo naudojami grobiui kandžioti.
K: Kaip Thylacosmilus žudė grobį?
A: Thylacosmilus laikė grobį ir giliai įkąsdavo į minkštuosius audinius, skatinamas galingų kaklo raumenų.
K.: Kuo Thylacosmilus kanopiniai dantys skyrėsi nuo marsupialų ar placentinių žinduolių dantų?
A: Thylacosmilus kandžio dantys augo ir suaugus, o marsupialams ir placentiniams žinduoliams jie neaugo.
K: Kada išmirė Thylacosmilus?
A: Thylacosmilus išmirė vėlyvojo plioceno epochoje.
K: Kada Pietų Amerikoje pirmą kartą pasirodė sabalo dantytosios katės?
A.: Sabaliniai dantytieji katinai į Pietų Ameriką pateko tik pleistoceno epochos viduryje, t. y. praėjus daugiau kaip pusantro milijono metų po paskutinio Thylacosmilus pasirodymo.
K: Kaip Thylacosmilus atrodė lyginant su sabaluotosiomis katėmis?
A.: Thylacosmilus nepaprastai sparčiai evoliucionavo lygiagrečiai su sabalinių kačių, tokių kaip Smilodonas, evoliucija.
