Atogrąžų audra „Grace“ (liet. Malonė) buvo neįprastas tropinis ciklonas, susiformavęs Atlanto vandenyne. Tai buvo septintoji 2009 m. Atlanto uraganų sezono audra. Ji susiformavo 2009 m. spalio 4 d. netoli Azorų salų ir pasiekė maksimalų vėjo greitį apie 65 mylių per valandą (≈100 km/h). Dėl pakankamai žemų jūros paviršiaus temperatūrų ir palankesnių aukštesnio sluoksnio sąlygų audra truko trumpai ir greitai susilpnėjo; spalio 6 d. ji praktiškai išnyko virš Anglijos.
Susiformavimas ir eiga
„Grace“ susiformavo palyginti šiauriniame Atlanto regione – toliau į šiaurę ir rytus nei įprasta daugumai atogrąžų audrų. Dėl tokios padėties ji jau nuo susiformavimo buvo veikiama vėsesnio vandens ir dažniausiai nepalankių sinoptinių sąlygų, todėl audros intensyvumas neaugė ilgai. Pasikeitus aplinkinių atmosferos sąlygų, ciklonas prarado tropinius bruožus ir su laiku susilpnėjo arba perėjo į ekstratropinį cikloną, kol galiausiai išsisklaidė virš Didžiosios Britanijos.
Meteorologiniai duomenys
- Datos: susiformavo 2009-10-04, susilpnėjo/neišliko kaip tropinis darinys apie 2009-10-06.
- Maksimalus vėjo greitis: apie 65 mylių per val. (≈100 km/h).
- Geografinė padėtis: neįprastai šiaurinis ir rytinis trajektorijos segmentas palyginti su tipinėmis atogrąžų audromis Atlante.
Poveikis žemei
„Grace“ padarė tik nedidelį poveikį krantams. Praeidama pro Azorų salų apylinkes, netoli audros esančios salos pajuto stipresnius vėjo gūsius ir šiek tiek lietaus. Portugalijoje audra prisidėjo prie intensyvių liūčių epizodų, kurių metu kai kur susidarė potvyniai ir lokalūs kelių užtvindymai. Tropinės audros „Grace“ likučiai pasiekė kai kurias Airijos ir Jungtinės Karalystės dalis – tose vietovėse iškrito apie 2 colius (≈51 mm) lietaus ir pūtė stiprūs vėjai, tačiau pranešimų apie didelę infrastruktūros ar žmonių aukų žalą nebuvo.
Reikšmė ir pastabos
„Grace“ yra pavyzdys, kad tropinės audros gali susiformuoti ir egzistuoti ganėtinai šiauriniuose Atlanto vandenyno rajonuose, ypač vėlyvose sezono stadijose. Tokie ciklonai dažnai būna trumpalaikiai ir silpnesni dėl vėsesnių jūros paviršiaus temperatūrų bei aukštesnio lygio atmosferinių sąlygų, tačiau jie vis tiek gali atnešti stipresnį vėją ir intensyvius kritulius pakrančių zonose.
