2013 uranium mining, by country. Data is taken from.[1]

Urano kasybos metu iš žemės iškasama urano rūda ir perdirbama. Kazachstanas, Kanada ir Australija yra trys didžiausi urano gamintojai, kuriems tenka 64 % pasaulinės urano gavybos. Kasybos metu išgautas uranas dažniausiai naudojamas kaip branduolinių elektrinių kuras. Sveikatos ir aplinkos tyrimai rodo, kad radiacijos poveikis kelia pavojų urano kasėjams. 1990 m. Kongresas priėmė teisės aktus, kuriais siekiama padėti nukentėjusiems nuo kasybos. 2014 m. liepos mėn. urano koncentrato kaina išliko beveik penkerių metų žemumoje - urano kaina, palyginti su 2011 m. sausio mėn. pasiekta aukščiausia kaina, nukrito daugiau kaip 50 % ir atspindi paklausos praradimą po 2011 m. Fukušimos branduolinės katastrofos. Kai kurių naujų kasyklų ir kasyklų plėtros planai buvo atidėti.

Apibrėžimas ir perdirbimas

Urano kasyba apima urano turinčios rūdos išgavimą ir jos perdirbimą į cheminę formą, tinkamą tolimesniam naudojimui—dažniausiai U3O8 („yellowcake“) koncentratą. Perdirbimo stadijoje rūda laikoma ir apdorojama malant, tirpinant ir cheminiais būdais išskiriant uraną. Šios veiklos sukuria likučius (tailings), kuriuose lieka radioaktyvių skilimo produktų ir cheminių teršalų.

Kasybos metodai

  • Atviras kasybos šachtas (open-pit) – taikomas, kai urano sluoksnis yra palyginti paviršutiniškas. Palengvina didelių kiekių išgavimą, bet sukelia didesnį landšafto pakeitimą.
  • Požeminė kasyba (underground) – naudojama giliau esančioms žinomoms telkinėms; mažina paviršutinį pėdsaką, bet yra brangesnė ir sudėtingesnė saugumo prasme.
  • In situ atgaivinimas (in‑situ recovery, ISR / ISL) – cheminis tirpalas pumpuojamas į uolieną, tirpina uraną vietoje ir išsiurbiamas; šis metodas sumažina grunto judinimą ir atliekas, tačiau kelia rizikas gruntinio vandens užteršimui.

Pasaulinė gamyba ir pagrindinės šalys

Kaip minėta, Kazachstanas, Kanada ir Australija kartu sudaro didžiąją dalį pasaulinės urano gamybos (apie 64 %). Kazachstane daugiausia taikomas ISR metodas; Kanada garsėja didelio grynumo urano telkiniais ir požemine kasyba; Australija turi didelius išteklius, nors dalis jų yra ekonomiškai nepakankamai patrauklūs išgavimui, priklausomai nuo kainos ir reguliavimo.

Ekonomika ir rinkos poveikis

Urano kainos labai priklauso nuo branduolinio kuro paklausos ir geopolitinių faktorių. Po 2011 m. Fukušimos branduolinės katastrofos daugelis šalių sumažino arba peržiūrėjo branduolinių elektrinių eksploataciją, kas ženkliai sumažino urano poreikį ir lėmė kainų kritimą daugiau nei 50 % nuo 2011 m. piko. Šie svyravimai veikia kasyklų pelningumą ir investicijų sprendimus — kai kurios plėtros programos buvo atidėtos arba atšauktos.

Pavojai sveikatai

  • Radiacinė rizika: urano rūda ir jos skilimo produktai (pvz., radonas ir jo skilimo produktai) gali skleisti alfa, beta ir gama spinduliuotę. Ilgalaikė radono dūmų (radon progeny) įkvėpimas didina plaučių vėžio riziką.
  • Kamuolių ir dulkių įkvėpimas: kasybos dulkės, ypač su radioaktyviais dalelėmis, kelia kvėpavimo takų riziką.
  • Cheminė toksiškumas: tirpios urano jungtys gali būti toksinės inkstams, jei patenka į organizmą per vandenį ar prarijus užterštą maistą.
  • Psychosocialinės pasekmės: ilgalaikė oro, vandens ar dirvos tarša gali paveikti vietos bendruomenių sveikatą ir gyvenimo būdą.

Saugos priemonės ir sveikatos priežiūra

Siekiant apsaugoti darbuotojus ir bendruomenes, taikomi šie veiksmai:

  • radono ir radioaktyviųjų dulkių monitoringas bei ventiliacija požeminėse kasyklose;
  • asmeninės apsaugos priemonės (respiratoriai, drabužiai), higienos procedūros darbo metu;
  • medicininis stebėjimas ir sveikatos patikros programos kasėjams;
  • atitinkamas atliekų (tailings) valdymas, dangos ir rekultivacija, kad būtų sumažintas radioaktyviųjų dalelių sklidimas;
  • gruntinio vandens apsauga ir valymo sistemos, ypač ISR atvejais.

Aplinkos poveikis ir likvidavimas

Urano kasyba gali paveikti kraštovaizdį, vandenis ir ekosistemas. Tailings saugojimas reikalauja ilgalaikės priežiūros, nes radioaktyviosios medžiagos skilimo produktai išlieka pavojingi dešimtmečius ar ilgiau. Rekultivavimo priemonės apima dangas, izoliaciją, paviršinių nuotekų valymą ir ilgalaikį monitoringą. Svarbu įtraukti vietines bendruomenes ir ypač vietinių gyventojų (pvz., indigeninių bendruomenių) interesus į sprendimų priėmimą.

Teisinė apsauga ir pagalba nukentėjusiems

Įvairios šalys turi nacionalines taisykles, reglamentuojančias radiacinę apsaugą, kasybos leidimus ir atliekų valdymą; taip pat veikia tarptautinės gairės (pvz., Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijos). Kaip minėta, 1990 m. Kongresas priėmė teisės aktus, skirtus padėti žmonėms, paveiktiems kasybos (kompensacijos, sveikatos priežiūros ir pan.). Vietos ir nacionalinės programos gali apimti kompensacijas, medicininę priežiūrą bei aplinkos sanaciją.

Ateities tendencijos

Urano paklausa ateityje priklausys nuo branduolinės energijos vaidmens pasaulio energetikoje. Jeigu branduolinė energetika plėsis kaip dalis klimato kaitos mažinimo strategijų arba atsiras naujų technologijų (pvz., mažo tūrio modulinės reaktoriai), paklausa gali augti. Tačiau rinkos jautrumas politiniams sprendimams, saugos klausimams ir alternatyvioms energetikos rūšims išliks svarbus.

Svarbiausios rekomendacijos

  • nuolatinis radiacijos ir vandens monitoringas aplink kasyklas;
  • tvirtesnės darbuotojų apsaugos ir sveikatos stebėsenos programos;
  • aiškios teisės aktų ir kompensavimo schemos nukentėjusiems;
  • bendruomenių ir suinteresuotųjų šalių įtraukimas planuojant ir vykdant kasybą bei sanaciją.

Apibendrinant — urano kasyba yra sudėtinga veikla, kuri tiek aprūpina branduolinę energetiką, tiek kelia specifines radiacines, chemines ir socialines rizikas. Tinkamas reguliavimas, technologijos ir atsakingas valdymas gali sumažinti šias rizikas ir apsaugoti tiek darbuotojus, tiek aplinką.