Malavis
Malavis (Malavio Respublika) - šalis pietryčių Afrikoje. Ji ribojasi su Tanzanija, Zambija ir Mozambiku. Malavio sostinė yra Lilongvė, o vartojamos kalbos - anglų ir čičeva. Malavio valstybinė kalba yra anglų kalba. Bendras plotas yra apie 118480 km², o viename km² gyvena apie 100 žmonių. Šalis dar vadinama "Šilta Afrikos širdimi". Malavis yra viena mažiausių Afrikos šalių. Malavio ežeras užima apie trečdalį Malavio ploto.
Bantutauta Malavyje pradėjo gyventi X a. 1891 m. teritorija tapo Jungtinės Karalystės kolonija. 1953 m. Malavis, tuomet vadintas Nyasalandu, kaip Jungtinės Karalystės protektoratas, tapo beveik nepriklausoma šalimi, pavadinta Rodezijos ir Nyasalando federacija. Federacija baigė egzistuoti 1963 m. 1964 m. baigėsi Jungtinės Karalystės apsauga Nyasalandui. Nyasalandas tapo nepriklausoma šalimi, kurią valdė karalienė Elžbieta ir kuri buvo pavadinta Malaviu. Po dvejų metų ji tapo respublika. Po nepriklausomybės atgavimo joje įsigalėjo vienpartinė valdžia, kurią valdė Hastingsas Banda. Jis buvo prezidentas iki 1994 m. Dabartinis prezidentas yra Peteris Mutharika. Malavis turi demokratinę, daugelio partijų vyriausybę. Malavis turi nedidelę kariuomenę: kariuomenę, laivyną ir oro pajėgas. Malavis palaiko gerus santykius su Vakarų šalimis ir dauguma pasaulio šalių. Malavis yra įstojęs į kai kurias tarptautines organizacijas.
Malavis yra viena skurdžiausių pasaulio šalių. Ekonomika pagrįsta žemės ūkiu. Dauguma gyventojų gyvena lauko vietovėse. Šalis gauna pagalbą iš kitų šalių. Vyriausybei sunku kurti ir plėtoti ekonomiką, plėtoti sveikatos apsaugą, švietimą ir aplinkosaugą. Nuo 2005 m. parengtos kai kurios programos, skirtos šioms problemoms spręsti.
Malavyje yra maža vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir didelis kūdikių mirtingumas. Žmonės serga AIDS. Šalyje gyvena afrikiečiai, azijiečiai ir europiečiai, kurie kalba skirtingomis kalbomis.
Istorija
Malavio regione žmonės gyvena jau tūkstančius metų. Iš pradžių jie buvo medžiotojai-rinkėjai. Apie X a. į šią teritoriją atvyko bantų grupės. Dauguma bantų grupių pasitraukė į pietus, tačiau kai kurios pradėjo gyventi čia ir sudarė etnines grupes pagal pažįstamą rasę.
Iki 1500 m. po Kr. susibūrusios grupės sukūrė Maravų imperiją, kuri driekėsi nuo dabartinės Nchotakotos į šiaurę iki Zambezės upės ir nuo Malavio ežero iki Luangvos upės dabartinėje Zambijoje.
Po 1600 m. teritorija buvo suvienyta vieno valdovo ir per Mozambiko uostą, kurį buvo užėmę portugalai, pradėjo prekiauti ir užmegzti ryšius su portugalų prekybininkais ir kariuomenės nariais. Iki 1700 m. imperija suskilo į sritis, kurias kontroliavo atskiros žmonių grupės, apie kurias portugalai sužinojo rinkdami informaciją. Svahilių ir arabų vergų prekybos apimtys buvo didžiausios XIX a. viduryje, kai kasmet apie 20 000 žmonių buvo verčiami tapti vergais ir parduodami.
1859 m. britų tyrinėtojas Deividas Livingstonas atrado Malavio ežerą (tada jis vadinosi Njasos ežeru) ir manė, kad į pietus nuo ežero esanti Šyro aukštuma yra tinkama vieta europiečiams įkurti koloniją. XIX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje šioje teritorijoje buvo vykdoma daug britų misijų. 1878 m. buvo įsteigta "African Lakes Company Limited", kuri padėjo misijoms vykdyti prekybą ir transportą. 1876 m. Blantyre buvo įkurta nedidelė misijų ir prekybos zona, o 1883 m. ten pradėjo gyventi britų konsulas.
Malavis nepriklausoma šalimi tapo 1964 m. liepos 6 d. Pirmuoju prezidentu tapo Hastingsas Banda. Pagal konstituciją Malavis tapo respublika ir vienpartine valstybe. Bandos Malavio kongreso partija (MCP) buvo vienintelė legali šalies partija. 1971 m. Banda tapo prezidentu iki gyvos galvos. Beveik 30 metų Banda valdė griežtą vyriausybę, kuri apsaugojo Malavį nuo karo.
Banda parodė, kaip neturtinga šalis, neturinti priėjimo prie jūros, turinti daug gyventojų ir neturinti naudingųjų iškasenų, gali plėtoti žemės ūkį ir pramonę. Banda sukūrė verslo imperiją, kuri sukūrė trečdalį šalies BVP ir naudojo 10 % darbuotojų, kuriems mokėjo atlyginimą. Visi Banda uždirbti pinigai buvo panaudoti Malavio plėtrai.
Darydamas spaudimą dėl laisvos politikos, Banda 1993 m. surengė referendumą, kuriame gyventojai balsavo už demokratinę vyriausybę, kurioje būtų daug partijų. 1993 m. pabaigoje buvo sudaryta prezidento taryba, panaikintas prezidento mandatas iki gyvos galvos ir priimta nauja konstitucija, kuri nutraukė MCP valdymą. 1994 m. Malavyje įvyko pirmieji daugelio partijų rinkimai, kuriuose Bandą nugalėjo Bakili Muluzi.
Didieji miestai
- Lilongvė
- Blantyre
- Mzuzu
Susiję puslapiai
- Malavio ežeras
- Malavio upių sąrašas
- Malavis olimpinėse žaidynėse
- Malavio nacionalinė futbolo rinktinė
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra Malavio sostinė?
A: Malavio sostinė yra Lilongvė.
K: Kokios yra oficialios Malavio kalbos?
A: Malavio valstybinė kalba yra anglų, o šnekamosios kalbos - anglų ir čičevos.
K: Kokio dydžio yra Malavis pagal plotą?
Atsakymas: Malavio bendras plotas yra maždaug 118480 km².
K.: Kada bantu tauta pirmą kartą apsigyveno Malavyje?
A: Bantu tauta Malavyje pradėjo gyventi X amžiuje.
K: Kada Njasalandas tapo nepriklausoma šalimi, vadinama Malaviu?
A: 1964 m. Njasalandas tapo nepriklausoma šalimi, kurią valdė karalienė Elžbieta ir kuri buvo pavadinta Malaviu. Po dvejų metų ji tapo respublika.
K: Kas yra dabartinis Malavio prezidentas?
A: Peteris Mutharika yra dabartinis Malavio prezidentas.
K: Kokia Malio vyriausybė? Atsakymas: Malavyje veikia demokratinė daugiapartinė vyriausybė.
