Malavis — Malavio Respublika: geografinė apžvalga, istorija ir faktai

Malavis (Malavio Respublika) – geografinė apžvalga, istorija ir faktai apie Lilongvę, Malavio ežerą, kultūrą, ekonomiką ir socialinius iššūkius.

Malavis (Malavio Respublika) — šalis pietryčių Afrikoje, neturinti prieigos prie jūros. Ji ribojasi su Tanzanija, Zambija ir Mozambiku. Malavio sostinė yra Lilongvė, o plačiausiai vartojamos kalbos yra anglų ir čičeva. Malavio valstybinė kalba yra anglų kalba, o čičeva (chiChewa) yra viena iš pagrindinių nacionalinių kalbų ir plačiai naudojama kasdienėje komunikacijoje. Bendras šalies plotas yra apie 118 480 km²; gyventojų tankumas yra didelis — maždaug 150–170 žmonių viename km² (priklausomai nuo metinių demografinių duomenų). Šalį kartais vadina „Šilta Afrikos širdimi“ dėl jos geografinės padėties ir svetingumo. Malavis yra viena iš mažesnių Afrikos valstybių; reikšmingą dalį teritorijos sudaro Malavio ežeras, užimantis apie ketvirtadalį šalies ploto ir vaidinantis svarbų vaidmenį gyvūnijai, žuvininkystei bei turizmui.

Geografija ir gamta

Malavio reljefą daugiausia sudaro aukštikalnės ir plato, einantys nuo maždaug 600 m iki per 3000 m virš jūros lygio. Šalyje yra kalnų, pavyzdžiui, Mount Mulanje (apie 3000 m), ir dalis Didžiosios skilimo (Rift) slėnio, kuriame išsidėstęs didelis Malavio ežeras. Ežeras yra biologinės įvairovės lopšys — ypač gausu endeminių cichlidų žuvų rūšių, kurios traukia mokslininkus ir nardymo turistus. Malavyje yra ir kelios saugomos teritorijos bei nacionaliniai parkai, kuriuose randama įvairių laukinių gyvūnų: nykstančių dramblių, begemotų, krokodilų ir įvairių ančių bei paukščių rūšių.

Istorija

Bantutauta į Platuminį regioną pradėjo atkeliauti ankstyvaisiais viduramžiais (apytiksliai nuo I tūkstantmečio — iki X a. ir vėliau), formuodamos pagrindines etnines grupes, tokias kaip čeva, tumbuka, yao, ngoni ir kt. Vėlesniais amžiais regione veikė prekybos tinklai ir vietinės valdžios. 1891 m. teritorija tapo Jungtinės Karalystės protektoratu (Nyasalandu). 1953 m. Nyasalandas kartu su Rodezija sudarė Rodezijos ir Nyasalando federaciją, kuri egzistavo iki 1963 m. 1964 m. Nyasalandas tapo nepriklausoma valstybe — pavadinimu Malavis — ir iš pradžių formaliai pripažino karalienę Elžbietą kaip galvą. 1966 m. šalis tapo respublika. Po nepriklausomybės įsigalėjo viena partija, kurią ilgą laiką vadovavo Hastingsas Banda, buvęs prezidentu iki 1994 m.

Politika ir tarptautiniai ryšiai

Per pastaruosius dešimtmečius Malavis perejo prie demokratinių, daugialypių rinkimų. Anksčiau (2014–2020) prezidentavo Peteris Mutharika. Šiuo metu šalies prezidentas yra Lazarus Chakwera. Malavis palaiko santykius su dauguma pasaulio valstybių ir yra narė kai kuriose tarptautinėse organizacijose, tokių kaip Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga, Commonwealth bei Pietų Afrikos vystymosi bendradarbiavimo regioninėse struktūrose. Šalis turi nedidelę kariuomenę — sausumos pajėgas, laivyną (daugiausia ežero patruliavimui) ir oro pajėgas — skirtas vidaus saugumui ir sienų apsaugai.

Ekonomika ir socialinė padėtis

Malavis yra viena skurdžiausių pasaulio šalių; dauguma gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir gyvena iš smulkaus ūkininkavimo. Ekonomika ypač priklauso nuo žemės ūkio — svarbiausi eksporto produktai tradiciškai buvo tabakas, arbata, cukrus ir kavos pupelės; svarbūs taip pat žuvininkystė ir mažesnės apimties pramonė. Turizmas, ypač ežero ir nacionalinių parkų lankymas, turi augimo potencialą. Vyriausybė gauna tarptautinę pagalbą ir dirba su tarptautinėmis finansų institucijomis, tačiau susiduria su iššūkiais — infrastruktūros trūkumu, žemės ūkio modernizacijos poreikiu, korupcijos problemomis ir ribotais valstybės ištekliais švietimui bei sveikatos apsaugai. Nuo vidurio 2000-ųjų buvo pradėtos ir vykdomos įvairios programos skurdo mažinimui, viešojo sektoriaus reformoms ir socialinei apsaugai.

Sveikata, demografija ir kultūra

Malavyje yra palyginti maža vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ir didelis kūdikių mirtingumas, nors pastaraisiais metais stebima tam tikra gerėjimo tendencija dėl geresnės vakcinacijos ir gydymo prieigos. Šalyje didelis sergamumas AIDS, tačiau plėtojamos programos, teikiančios antiretrovirusinį gydymą ir prevencines priemones. Gyventojai daugiausia yra afrikiečiai (skirtingos etninės grupės: Chewa, Tumbuka, Yao, Ngoni, Lomwe ir kt.), taip pat gyvena nedidelės azijiečių ir europiečių bendruomenės. Dauguma gyventojų yra krikščionys, egzistuoja ir reikšminga musulmonų mažuma. Kalbinė ir kultūrinė įvairovė matoma tradicinėje muzikoje, šokiuose ir amatuose.

Aplinkos iššūkiai ir turizmo galimybės

Malavis susiduria su aplinkos iššūkiais: dirvožemio erozija, miškininkystės mažėjimas, vandens tarša ir klimato kaitos poveikis žemės ūkiui bei žuvininkystei. Tačiau šalis turi didelį gamtos turtą — Malavio ežeras, nacionaliniai parkai ir paukščių gausa pritraukia gamtos turistus. Vykdomi projektai, skatinantys tvarų turizmą, biologinės įvairovės apsaugą ir bendruomenių įtraukimą į gamtos išteklių valdymą.

Apibendrinant, Malavis — šalis su turtingu gamtos paveldu ir kompleksine istorija, tačiau susidurianti su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Jos ateitis priklauso nuo ilgalaikių reformų, tarptautinio bendradarbiavimo ir gebėjimo išnaudoti turizmo bei žemės ūkio potencialą tvariu būdu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra Malavio sostinė?

K: Kokios yra oficialios Malavio kalbos?

K: Kokio dydžio yra Malavis pagal plotą?

K.: Kada bantu tauta pirmą kartą apsigyveno Malavyje?

K: Kada Njasalandas tapo nepriklausoma šalimi, vadinama Malaviu?

K: Kas yra dabartinis Malavio prezidentas?

Paieška pagal raidę