Valensijos katedra: istorija, architektūra ir Šventasis Gralis
Atraskite Valensijos katedrą: gili istorija, išskirtinė Viduržemio jūros gotika, vertingi meno šedevrai ir paslaptingas Šventasis Gralis — autentiškumo tyrinėjimai.
Valensijos katedra (metropolijos bazilika), pilnas pavadinimas – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo katedra, yra viena svarbiausių Valensijos (València) istorinių ir religinių vietų. Katedros statybos prasidėjo po miesto prijungimo prie Katalonijos–Aragonijos karalystės 1238 m.; pagrindinį darbą inicijavo ir pirmuoju po užėmimo vyskupu tapo Pere d'Albalat. Katedra pastatyta buvusios mečetės vietoje, o mečetė savo ruožtu stovėjo ten, kur anksčiau buvo vizigotų katedra, todėl ši vieta Valensijoje išlaikė ilgą sakralinės architektūros tradiciją.
Istorija trumpai
Po 1238 m. pradėtos gotikinės statybos susiformavo pagrindinė šios katedros struktūra. Per šimtmečius ji nuolat keitėsi: prie statinio buvo pridedami nauji bokštai, koplyčios ir interjero elementai, atspindėję skirtingus meno ir architektūros stilius bei skirtingų laikotarpių rėmėjų poreikius. Katedra tapo ne tik dieviškosios kulto vieta, bet ir miesto valdžios bei kultūros centru.
Architektūra
Pagrindinė katedros stilistika atspindi Viduržemio jūros regiono gotikos variantą — vietinė, švelnesnė gotikos versija, pritaikyta klimato ir regiono tradicijoms. Tačiau katedros ansamblis yra stilistinis mišinys:
- romaninis ir romaninio pėdsakai ankstyvojoje struktūroje;
- prancūzų gotikos įtaka, ypač aukštų navų ir langų proporcijose;
- renesanso elementai – altoriai ir kai kurios koplyčios dekoracijos;
- baroko priedai – gausūs interjero puošybos elementai;
- neoklasicizmo bruožai kai kuriuose XIX a. rekonstrukcijos sprendimuose.
Vienas iš žymiausių katedros išorės orientyrų yra varpinė, vadinama El Micalet (kartais – Miguelete). Tai gotikinio stiliaus varpinė, iš kurios viršūnės atsiveria platus vaizdas į senamiestį.
Šventasis Gralis (Santo Cáliz)
Katedroje saugoma viena iš labiausiai žinomų relikvijų – taurė, į kurią pretenduojama kaip į Šventąjį Gralį. Taurė yra saugoma specialioje koplyčioje ir tradiciškai vadinama Santo Cáliz. Daugelis krikščionių istorikų ir teologų laiko ją vienu iš pagrindinių kandidatų būti autentiška Paskutinės vakarienės taurė, o tam pritaria ir istoriniai dokumentai, rodantys, kad šia taurė vėliau naudotos apeigoms ir ją kartais naudojo popiežiai kaip relikviją. Pastarąjį kartą taip viešai ji buvo naudojama 2006 m. liepos 9 d. per Mišias, kurias vadovavo popiežius Benediktas XVI. Taurė katedrai buvo padovanota 1436 m. karaliaus Alfonso V (Alfonsas el Magnànim).
Apie taurės datavimą ir kilmę yra ir palaikančių, ir skeptiškų nuomonių. Dalis tyrimų rodo, kad pačioje taurėje galėtų būti akmeninė, agato tipo taurelė, kuri datuojama I a., o metaliniai apkaustai bei laikikliai — viduramžių periodui. Dėl sudėtingos relikvijos istorijos ir vėlesnių restauracijų dalis mokslininkų lieka atsargūs teigdami galutinį autentiškumo sprendimą.
Menas ir lobiai
Katedra saugo reikšmingą sakralinio meno rinkinį. Joje yra vieni ankstyviausių ir geriausių Pirėnų pusiasalio Quattrocento tapybos pavyzdžių. Šiuos darbus iš Romos atvežė menininkai, kuriuos užsakė Valensijos gimtojo popiežius Aleksandras VI (Rodrigo Borgia) – būtent jis, kai dar buvo kardinolas, inicijavo prašymą, kad Valensija taptų arkivyskupijos centru; prašymas buvo patenkintas 1492 m. popiežiaus Inocento VIII sprendimu. Katedros interjere taip pat galima rasti prabangiai išdrožtus chorų suolus, altorius, tapybos ir skulptūros pavyzdžius, atspindinčius skirtingus meninius laikotarpius.
Lankymas ir reikšmė
Valensijos katedra yra svarbus piligrimystės, turizmo ir vietos bendruomenės centras. Be liturginių apeigų, katedra veikia kaip muziejus – lankytojai gali apžiūrėti koplyčias, meno kūrinius, saugomas relikvijas ir pasikilti į varpinę, kad pasigrožėtų miesto panorama. Dėl vertingų eksponatų ir istorinės reikšmės katedra dažnai minima kultūrinėse gairėse ir gidų maršrutuose per Valensijos senamiestį.
Pastaba apie autentiškumą
Kalbant apie Šventąjį Gralį ir kitas relikvijas, verta pabrėžti, kad istorinis ir archeologinis patikrinimas kartais duoda mišrių rezultatų. Variai dokumentai, tradicijos ir moksliniai tyrimai prisideda prie supratimo, tačiau galutinio, visus patenkinančio įrodymo dėl daugelio relikvijų autentiškumo dažnai trūksta. Vis dėlto Valensijos katedra lieka svarbi tiek tikinčiųjų, tiek kultūros paveldą vertinančių lankytojų tikslu.
Vakarinis vaizdas (Dievo Motinos aikštė): Apaštalų vartai, cimborai ir Obra Nova
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kam skirta Valensijos katedra?
A: Valensijos katedra yra skirta šventajai Marijai.
K: Kada buvo pradėta statyti bažnyčia?
A: Bažnyčią 1238 m. pradėjo statyti pirmasis Valensijos vyskupas Pere d'Albalat.
K: Kur ji buvo pastatyta vietoj bažnyčios?
A: Katedra iškilo vietoj mečetės, kuri buvo pastatyta buvusios vizigotų katedros vietoje.
K: Kokio stiliaus architektūra joje vyrauja?
A: Pagrindinis šios katedros stilius yra Viduržemio jūros regiono gotikos architektūros variantas, tačiau joje taip pat yra romaninio, prancūzų gotikos, renesanso meno, baroko ir neoklasicizmo elementų.
K: Ar koplyčioje yra taurė, kuri, kaip teigiama, yra Šventasis Gralis?
A: Taip, vienoje iš katedros koplyčių yra taurė, į kurią pretenduojama laikyti Šventąjį Gralį. Keli krikščionių istorikai teigia, kad ši taurė greičiausiai yra autentiška ir datuojama I amžiumi.
K: Kas šią taurę padovanojo katedrai?
A: 1436 m. karalius Alfonsas el Magnànimas šią taurę padovanojo katedrai.
K: Kaip popiežius Aleksandras VI Valensiją paskelbė arkivyskupo buveine?
A: Popiežius Aleksandras VI, dar būdamas kardinolu, pateikė prašymą, kad Valensija taptų arkivyskupo buveine, ir 1492 m. popiežius Inocentas VIII jo prašymą patenkino.
Ieškoti