Siena: apibrėžimas, rūšys, funkcijos ir Berlyno sienos istorija

Siena yra vertikalus skiriamasis paviršius, skirtas atskirti erdves, palaikyti konstrukcijas arba apsaugoti teritorijas. Ji skiria pastatų erdvę į patalpas arba apsaugo pastatus. Paprastai siena būna pagaminta iš akmens arba plytų, tačiau šiandien plačiai naudojamos ir kitos medžiagos, tokios kaip betonas, mediena, metalas ar kompozitai. Sienos turi dvi pagrindines paskirtis: paremti viršutinę pastatų dalį ir padalyti erdvę, suteikiant apsaugą nuo įsiveržimo, pabėgimo ir oro sąlygų. Be to, jos atlieka izoliacijos (šilumos, garso) bei priešgaisrinių funkcijų ir dalyvauja statinio estetikoje.

Sienų rūšys

• Laikančiosios sienos (nešančiosios) – perduoda apkrovas iš perdangų ir stogo į pamatą. Dažniausiai statomos iš mūro, betono arba gelžbetonio.
• Pertvarinės sienos – skiria patalpas, bet nelaiko stogo ar aukštesnių konstrukcijų. Gali būti plonesnės ir pagamintos iš gipso plokščių, medienos, blokus.
• Galinimo (atramos) sienos – stabilizuoja žemės šlaitus ar atramina terasas (pvz., atraminės betono sienos).
• Uždanginės (fasadinės) sienos – dengia pastato karkasą ir atlieka šilumos bei estetikos funkcijas (pvz., vėdinamos fasadinės sistemos).
• Gaisrinės sienos – skirtos užkirsti kelią ugnies plitimui tarp skyrių ar pastatų.
• Saugumo ir skiriamųjų barjerų sienos – statomos siekiant kontroliuoti patekimą, užtverti teritoriją arba gynybinei paskirčiai.

Funkcijos ir savybės

Sienos atlieka daugybę praktinių ir estetinių funkcijų:

• Struktūrinė parama – perduoda apkrovas į pagrindą.
• Erdvės skirstymas – riboja ir organizuoja interjerą.
• Apsauga – nuo klimato, triukšmo, ugnies ir net nuo neteisėto įsiveržimo.
• Izoliacija – šiluminė ir akustinė izoliacija gerina energetinį efektyvumą ir patogumą.
• Estetika – fasadas ir vidaus sienos prisideda prie pastato išvaizdos.
• Atsparumas ir ilgaamžiškumas – priklauso nuo medžiagos, konstrukcijos ir priežiūros.

Istorija ir miestų gynyba

Istoriškai sienos turėjo lemiamą reikšmę miestų ir tvirtovių gynyboje. Daugelyje miestų viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais buvo statomos stiprios apvalios arba tiesios miesto sienos su vartais ir bokštais. Tokios sienos suteikdavo apsaugą nuo užpuolikų ir reguliavo prekybą bei muitus. Tačiau technikos pažanga pakeitė gynybos pobūdį: prieš išrandant galingą artileriją, daugelis miestų turėjo apsaugines sienas. Kai galinga artilerija ir modernios karo technologijos padarė tradicines mūrines sienas mažiau veiksmingas, dauguma miestų sienų buvo nugriautos arba pertvarkytos į prospektus, parkus ir kitus urbanistinius sprendimus.

Berlyno sienos istorija

Sąvoka "siena" dažnai asocijuojasi su Šaltojo karo metais pastatyta Berlyno siena, kuri atskyrė Vakarų ir Rytų Berlyną. Berlyno siena pradėta statyti 1961 m. rugpjūčio 13 d. Vokietijos Demokratinės Respublikos (Rytų Vokietijos) valdžios iniciatyva, siekiant sustabdyti masinį gyventojų persikėlimą į Vakarus. Sieną sudarė ne tik mūrinė konstrukcija, bet ir vadinamoji „mirties juosta“ (angl. death strip) su kliūtimis, apšvietimu ir stebėjimo torneliais; per sieną bandžiusių pabėgti žmonių buvo sušaudyta ar sužeista.

Per kelis dešimtmečius Berlyno siena tapo simboliu politinio ir ideologinio susiskaldymo tarp Rytų ir Vakarų. 1989 m. politiniai pokyčiai, masinės demonstracijos, kelionės apribojimų sušvelninimas ir Sovietų Sąjungos reformos prisidėjo prie sparčių įvykių. 1989 m. lapkričio 9 d. Rytų Vokietijos valdžia paskelbė, kad kelionės į Vakarų regionus bus palengvintos, kas praktiškai atvėrė postus: žmonės ėmė skandinti ir laužyti sieną, aikštėse vyko didžiulės šventės. 1990 m. spalio 3 d. įvyko Vokietijos susijungimas (reunifikacija), o daugelis Berlyno sienos fragmentų buvo nugriauti. Išliko keli atkarpos kaip memorialai ir muziejai, primenančios tragedijas ir vienybės atkūrimo svarbą.

Kultūrinės nuorodos

Sąvoka „siena“ taip pat įsigalėjo populiariojoje kultūroje. Ji gali reikšti ne tik fizinį barjerą, bet ir metaforinę kliūtį santykiuose, politikoje ar psichologijoje. Pvz., ji dažnai siejama su to paties pavadinimo albumu ir spektakliu: Pink Floyd kūrinyje „The Wall“ siena yra simbolinė, atspindinti izoliaciją ir emocines sienas tarp žmogaus ir pasaulio.

Apibendrinant, sienos yra techninė ir kultūrinė priemonė: jos formuoja architektūrą, miestų planavimą, gynybą ir simboliką. Nuo senovinių miesto mūrų iki modernių pastatų pertvarų ir politinių barjerų – sienos ir toliau atlieka įvairias, kartais prieštaringas roles mūsų visuomenėje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra siena?

K.: Iš ko paprastai daromos sienos?

K: Kokie yra du pagrindiniai sienų tikslai?

K: Kada miestų sienos buvo naudojamos gynybai?

K: Kada dauguma miestų sienų buvo panaikintos?

K: Ką paprastai reiškia "siena"?

K: Kaip istoriškai buvo naudojamas žmonių uždarymas už sienos?

Paieška pagal raidę