Ugnikalnio kamštis (vulkaninis kaklas): apibrėžimas ir susidarymas
Ugnikalnio kamštis (vulkaninis kaklas): paaiškinimas apie susidarymą, eroziją, sprogimus ir kaip susiformuoja išsiskiriančios reljefo formos.
Ugnikalnio kamštis – tai reljefo forma, susidariusi sukietėjus vulkaninei magmai aktyvaus ugnikalnio ventiliacijos angoje. Kartais šie dariniai vadinami vulkaniniais kaklais arba puzais. Kamštis tampa matomas, kai aplinkinė žemė yra eroduojama ir minkštesnės uolienos pašalinamos.
Susidarymas ir struktūra
Kamštis susiformuoja tuomet, kai magma užsilaiko ugnikalnio kanale ir joje vyksta lėtesnis vėsinimas bei kristalizacija. Tokiu atveju paviršiniai išsiveržimai gali nutrūkti arba jų nebevyksta, o užkimšta anga užpildoma kietėjančia lava. Formuojantis kamščiui, gali labai padidėti slėgis, ypač jei po juo yra įstrigusi dujomis įkrauta magma; tokiais atvejais kartais įvyksta sprogstamasis išsiveržimas. Jeigu sprogimo neįvyksta, magma vėsdama sutvirtėja ir susidaro tvirtas, kietas uolos masyvas, dažnai gerokai atsparesnis erozijai už aplinkines nuosėdines uolienas.
Tipai ir išvaizda
Ugnikalnio kamščiai gali būti įvairios formos: cilindriniai „stulpai“, konusiniai bokštai, masyvūs blokus primenantys dariniai arba lavos kupolai. Dažnai kamščiuose matomos radialinės įtrūkimo sistemos arba stulpinė skilimo struktūra (columnar jointing), priklausomai nuo vėsimosi ritmo ir magmos sudėties. Sudėtis svyruoja – kamščiai gali būti iš bazaltinės, andezitinės, dacitinės ar net ryolitinės magmos, o dažnai kietesnės, krystallizuotos uolienos lemia jų atsparumą ir ilgalaikį išlikimą.
Erozija ir reljefo reikšmė
Dėl to, kad kamštis dažnai yra kietesnis už jį supančią uolieną, ledynų ir vandens erozijos procesai ilgainiui pašalina minkštesnes apylinkių uolienas ir atskleidžia kamštį. Kamštis gali atsidengti viena ar keliomis pusėmis: vėjo ir ledo veiklos rezultatui būdinga viena atidengta „priekinė“ siena ir ilgesnis nuolydis kitoje pusėje — kartais tokios reljefo detalės vadinamos uodega (angl. tail) arba asymmetric ridge. Jei kamštis lieka, o aplinkinė uoliena pašalinama, susiformuoja į stūksantį, dažnai stačiakampį ar koloninį reljefo elementą, kuris ilgai išsilaiko kraštovaizdyje.
Reikšmė žmonėms ir gamtai
Ugnikalnio kamščiai yra svarbūs geologiniai žymekliai – jie nurodo buvusios vulkaninės veiklos vietas ir padeda rekonstruoti išsiveržimų istoriją. Tokie dariniai gali tapti ryškiais vietovės simboliais, pritraukti turistus ir būti vertinami kaip kietųjų uolienų stulpų mazgai, kuriuose kartais susikaupia ir mineralų koncentracijos. Taip pat kamščiai turi reikšmės kraštovaizdžio stabilumui ir vietinės hidrologijos formai.
Saint Michel d'Aiguilhe koplyčia ant Le Puy-en-Velay ugnikalnio kamščio, Prancūzijoje.
Sigirijos uolos tvirtovė, Šri Lanka
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ugnikalnio kamštis?
A: Vulkaninis kamštis - tai reljefo forma, susidaranti, kai aktyvaus ugnikalnio ventiliacijos angoje sukietėja vulkaninė magma.
K.: Kokie kiti pavadinimai vartojami vulkaniniam kamščiui apibūdinti?
A.: Kartais jie vadinami vulkaniniais kaklais arba puišais.
K: Kaip atskleidžiamas ugnikalnio kamštis?
A: Kamštis atsiveria, kai aplinkinė žemė išgraužiama.
K.: Kas atsitinka, jei po kamščiu įkalinta dujomis įkrauta magma?
A: Jei po kamščiu įkalinta magma su dujomis, gali labai padidėti slėgis, dėl kurio kartais įvyksta sprogstamasis išsiveržimas.
K: Kas atsitinka, jei susiformavus kamščiui sprogimas neįvyksta?
A: Ugnikalnis tampa vientisu kietu bloku, sudarytu iš kietos medžiagos.
Klausimas: Kodėl kamštis paprastai būna kietesnis už aplinkines uolienas?
A: Kamštis paprastai būna kietesnis už aplinkines uolienas, nes jis sudarytas iš sukietėjusios vulkaninės magmos.
K: Kas yra uola ir uodega?
A: Uolos ir uodega - tai ledynų erozijos suformuota reljefo forma, dėl kurios vienoje pusėje atsidengia kamštis, o pavėjinėje pusėje lieka ilgas medžiagos šlaitas.
Ieškoti