Ugnikalnio kamštis – tai reljefo forma, susidariusi sukietėjus vulkaninei magmai aktyvaus ugnikalnio ventiliacijos angoje. Kartais šie dariniai vadinami vulkaniniais kaklais arba puzais. Kamštis tampa matomas, kai aplinkinė žemė yra eroduojama ir minkštesnės uolienos pašalinamos.
Susidarymas ir struktūra
Kamštis susiformuoja tuomet, kai magma užsilaiko ugnikalnio kanale ir joje vyksta lėtesnis vėsinimas bei kristalizacija. Tokiu atveju paviršiniai išsiveržimai gali nutrūkti arba jų nebevyksta, o užkimšta anga užpildoma kietėjančia lava. Formuojantis kamščiui, gali labai padidėti slėgis, ypač jei po juo yra įstrigusi dujomis įkrauta magma; tokiais atvejais kartais įvyksta sprogstamasis išsiveržimas. Jeigu sprogimo neįvyksta, magma vėsdama sutvirtėja ir susidaro tvirtas, kietas uolos masyvas, dažnai gerokai atsparesnis erozijai už aplinkines nuosėdines uolienas.
Tipai ir išvaizda
Ugnikalnio kamščiai gali būti įvairios formos: cilindriniai „stulpai“, konusiniai bokštai, masyvūs blokus primenantys dariniai arba lavos kupolai. Dažnai kamščiuose matomos radialinės įtrūkimo sistemos arba stulpinė skilimo struktūra (columnar jointing), priklausomai nuo vėsimosi ritmo ir magmos sudėties. Sudėtis svyruoja – kamščiai gali būti iš bazaltinės, andezitinės, dacitinės ar net ryolitinės magmos, o dažnai kietesnės, krystallizuotos uolienos lemia jų atsparumą ir ilgalaikį išlikimą.
Erozija ir reljefo reikšmė
Dėl to, kad kamštis dažnai yra kietesnis už jį supančią uolieną, ledynų ir vandens erozijos procesai ilgainiui pašalina minkštesnes apylinkių uolienas ir atskleidžia kamštį. Kamštis gali atsidengti viena ar keliomis pusėmis: vėjo ir ledo veiklos rezultatui būdinga viena atidengta „priekinė“ siena ir ilgesnis nuolydis kitoje pusėje — kartais tokios reljefo detalės vadinamos uodega (angl. tail) arba asymmetric ridge. Jei kamštis lieka, o aplinkinė uoliena pašalinama, susiformuoja į stūksantį, dažnai stačiakampį ar koloninį reljefo elementą, kuris ilgai išsilaiko kraštovaizdyje.
Reikšmė žmonėms ir gamtai
Ugnikalnio kamščiai yra svarbūs geologiniai žymekliai – jie nurodo buvusios vulkaninės veiklos vietas ir padeda rekonstruoti išsiveržimų istoriją. Tokie dariniai gali tapti ryškiais vietovės simboliais, pritraukti turistus ir būti vertinami kaip kietųjų uolienų stulpų mazgai, kuriuose kartais susikaupia ir mineralų koncentracijos. Taip pat kamščiai turi reikšmės kraštovaizdžio stabilumui ir vietinės hidrologijos formai.
