Marse yra mažiau vandens nei Žemėje. Dauguma žinomo vandens saugoma kriosferoje (amžinasis įšalas ir poliarinės kepurės). Paviršiuje ilgai išlikti skystam vandeniui sudėtinga: plonoje atmosferoje yra tik nedidelis kiekis vandens garų, o vidutinės sąlygos (mažas slėgis ir žema temperatūra) reiškia, kad vanduo užšąla arba iš karto išgaruoja.

Įrodymai apie praeities sroves ir ežerus

Vis dėlto geologiniai ženklai rodo, kad Marso paviršiuje kažkada tekėjo skystas vanduo. Palydovų ir marsaeigių padarytos nuotraukos atskleidžia upelių vagos, slėnius ir erozines struktūras, kurios primena Žemės upių ir ežerų formas; didelės lygumos kai kuriais laikotarpiais galėjo būti vandenynais ar platūs ežerai. Dėl šių požymių senovėje kai kurios Marso regionų reljefo dalys priminė Žemės drėgnesnes zonas ir galėjo būti tinkamos ilgalaikiam skysčio buvimui.

Cheminiai ir mineraliniai įrodymai

Spektroskopiniai tyrimai aptiko daugelį mineralų, kurie dažnai formuojasi arba yra perkeisti veikiant skysčiams: mineralų, kurie (pvz., goethitas / getitas), pilkieji ir kristalinis hematitas, filosilikatai (argilos), opalas ir sulfatai. Tokie radiniai stiprina idėją, kad Marsas praeityje turėjo ilgalaikes ar periodines skysto vandens fazes, kurios paveikė uolienų cheminę sudėtį.

Palydovų ir marsaeigių tyrimai

Skrydžiai aplink Marsą, pavyzdžiui, "Viking", "Mars Odyssey", "Mars Global Surveyor", "Mars Express" ir "Mars Reconnaissance Orbiter", aprūpinti kameromis ir spektriniais prietaisais, užfiksavo regimus senovinius ežerus, upių slėnius ir platų apledėjimą. Orbitoje skriejantis gama spindulių spektrometras aptiko ledo požymius tiesiai po didelės planetos dalies paviršiumi, o radariniais tyrimais rasta ledo masių, kurių interpretacija atitinka ledynų liekanas arba užšalusio sluoksnio buvimą giliau žemėje.

Nusileidimo aparatas "Phoenix", nusileidęs Marse, tiesiogiai parodė, kad paviršiniame grunte yra ledo — jis buvo atidengtas kasant. Phoenix taip pat užfiksavo tirpstančio ledo fragmentus, krintantį sniegą ir net stebėjo laikinas drėgno paviršiaus reiškinius bei skysto vandens lašus ant aparatūros, kai temperatūros ir druskų sąlygos leido trumpalaikį tirpimą.

Šiuolaikinės diskusijos: ar Marse yra skysto vandens dabar?

Naujausių tyrimų dėmesys sutelktas į tamsius šlaitų ruožus — vadinamuosius RSL (recurring slope lineae), kurie sezoniškai atsiranda ir nyksta. Naujausioje ataskaitoje teigiama, kad Marso paviršiaus tamsius ruožus paveikė vanduo, o kai kurie duomenys rodo, kad jų metu susidaro hidratuotos druskos, galinčios trumpam sumažinti tirpimo temperatūrą ir leisti druskingoms tirpaloms (brinams) tekėti. Tačiau ši hipotezė nėra vienareikšmiškai patvirtinta: kiti tyrimai rodo, kad RSL gali būti sausos, grūdinės kilmės nuotėkiai arba mechaniniai paviršiaus poslinkiai be didelio kiekio laisvo skysčio.

Taip pat 2018 m. radaro duomenys MARSIS instrumentu aptiko elektromagnetinį atspindį po Pietų poliarine kepure, kurį kai kurie interpretuoja kaip sūrią požeminę ežerą. Šis radinys sukėlė daug diskusijų: vėlesni tyrimai siūlė alternatyvias paaiškinimo galimybes (pvz., mineralų sluoksnius ar techninius efektus), todėl klausimas išlieka atviras ir reikalauja papildomų duomenų.

Ką reiškia vanduo Marse?

  • Geologiniai ir cheminiai duomenys rodo, kad praeityje Marsas turėjo daugiau skysto vandens — upių, ežerų ir galbūt trumpalaikių jūrų.
  • Šiandien daugiausia vandens yra užšalę sluoksniai ir poliarinės kepurės; dalis ledo aptikta net arti paviršiaus arba smėlyje, kas yra svarbu tiek mokslui, tiek ateities misijoms.
  • Trumpalaikiai skysčio epizodai (pvz., sūraus tirpalo lašai arba sezoniniai brinų tekėjimai) gali egzistuoti tam tikromis vietomis ir sąlygomis — tai turi didelę reikšmę galimybei išlikti mikrobinei gyvybei bei planuojant žmonių išteklius (vandens išgavimą, deguonies ir kuro gamybai).

Apibendrinant: nors Marse šiuo metu nėra plataus masto skysto vandens, daugybė geologinių, mineralinių ir radijo/gama spindulių duomenų patvirtina, kad vanduo čia buvo gausesnis praeityje, o šiandien jis egzistuoja daugiausia kaip ledas ar trumpalaikiai druskingi tirpalai. Ateities tyrimai ir toliau aiškins, kur ir kada skystas vanduo gali pasirodyti bei kokią reikšmę tai turi planetos istorijai ir galimai gyvybei.