Vanduo Marse
Marse yra mažiau vandens nei Žemėje. Dauguma žinomo vandens yra kriosferoje (amžinasis įšalas ir poliarinės kepurės). Skysto vandens nėra. Plonoje atmosferoje yra tik nedidelis kiekis vandens garų.
Planetos paviršiaus sąlygos neleidžia ilgai egzistuoti skystam vandeniui. Vidutinis atmosferos slėgis ir temperatūra yra per žemi, todėl vanduo užšąla. Tačiau panašu, kad Marso paviršiuje kažkada tekėjo skystas vanduo. Dėl to dideli plotai būtų panašūs į Žemės vandenynus.
Dabar ar tolimoje praeityje paviršiuje ar po juo yra daug vandens požymių. Tai upelių vagos, poliarinės kepurės, spektroskopiniai matavimai, išgraužti krateriai. Taip pat yra mineralų, kurie dažnai susidaro esant skystam vandeniui (pavyzdžiui, getitas), pilkasis, kristalinis hematitas, filosilikatai, opalas ir sulfatas.
Skrydžiai aplink Marsą, pavyzdžiui, "Viking", "Mars Odyssey", "Mars Global Surveyor", "Mars Express" ir "Mars Reconnaissance Orbiter", turėjo kameras. Jie nufotografavo, regis, senovinius ežerus, senovinius upių slėnius ir plačiai paplitusį apledėjimą. Orbitoje skriejantis gama spindulių spektrometras aptiko ledo tiesiai po didelės planetos dalies paviršiumi. Be to, radariniais tyrimais rasta ledo, kuris, kaip manyta, buvo ledynai. Nusileidimo aparatas "Phoenix", nusileidęs Marse, parodė, kad ten yra ledo. Phoenix taip pat parodė tirpstantį ledą, krintantį sniegą ir net matė skysto vandens lašus.
Naujausioje ataskaitoje teigiama, kad Marso paviršiaus tamsius ruožus paveikė vanduo.
Dailininko idėja, kaip galėjo atrodyti senovės Marsas, paremta geologiniais duomenimis.
Vanduo, rastas zondais
Daugelyje Marso skridimų ir zondų rasta vandens Marso planetoje įrodymų. "Mariner 9" aptiko vandens eroziją ir nusėdimą, oro frontus ir rūkus. Vikingas 2 nusileido Marse žiemos sezonu ir rado šalčio. Mars Global Surveyor, kuris galėjo aptikti senovinį vandenį, nustatė, kad Marsas labai ilgai buvo sausas. 2006 m. gruodžio 6 d. NASA paskelbė dviejų kraterių Terra Sirenum ir Centauri Montes nuotraukas, kuriose 1999 ir 2001 m. vienu metu buvo matyti skysto vandens. Pathfinderis nustatė, kad vandens Marse būta ir anksčiau. Pathfinderis patvirtino, kad toje vietoje, kur jis nusileido, yra per šalta, kad ten galėtų būti skysto vandens. Tačiau vanduo galėtų būti skystos būsenos, jei būtų sumaišytas su įvairiomis druskomis. Pathfinderis taip pat rado įrodymų, kad Marse yra debesų, o gal ir rūko. Mars Odyssey rado daug daugiau vandens Marse įrodymų. Odisėjos darytos nuotraukos patvirtino, kad žemėje yra ledo. 2003 m. liepą Kalifornijoje vykusioje konferencijoje buvo pasakyta, kad marsaeigyje "Mars Odyssey" esantis gama spindulių spektrometras (GRS) dideliuose Marso plotuose aptiko didelį kiekį vandens. Marse iškart po paviršiumi yra tiek ledo, kad jo užtektų dukart užpildyti Mičigano ežerą.
Šaltis "Vikingo 2" nusileidimo vietoje Utopia Planitia
Marse rasta skysto vandens
2011 m. rugpjūčio 4 d. NASA pranešė, kad nustatė sezoninius pokyčius. Šie pokyčiai buvo aptikti netoli kraterių kraštų esančiose griovose Pietų pusrutulyje. Tai rodo, kad ten teka ir vėliau išgaruoja sūrus vanduo. Tai palieka tam tikrus likučius.
Marso vandenyno hipotezė - tai hipotezė, pagal kurią beveik trečdalį Marso paviršiaus kadaise dengė vandenynas. Vandenynas, kuris vadinamas Oceanus Borealis, turėjo užpildyti Vastitas Borealis baseiną šiauriniame pusrutulyje. Vastitas Borealis yra 4-5 km (2,5-3 mylios) mylios žemiau planetos paviršiaus. Oceanus Borealis išdžiūvo prieš 3,8 mlrd. metų. Ankstyvajam Marsui reikėtų šiltesnio klimato ir tirštesnės atmosferos, kad paviršiuje išsilaikytų skystas vanduo.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra pagrindinis vandens šaltinis Marse?
A: Pagrindinis vandens šaltinis Marse yra kriosfera, apimanti amžinąjį įšalą ir poliarines kepurėles.
K: Ar Marse yra skysto vandens?
A: Ne, Marse nėra skysto vandens. Vidutinis atmosferos slėgis ir temperatūra yra per maži, kad skystas vanduo galėtų egzistuoti ilgą laiką.
K: Ar kada nors Marso paviršiuje tekėjo skystas vanduo?
Atsakymas: Atrodo, kad Marso paviršiumi kažkada tekėjo skystas vanduo, todėl dideli plotai buvo panašūs į Žemės vandenynus. Yra nemažai požymių, leidžiančių manyti, kad taip buvo praeityje ar net dabar.
Klausimas: Kokie įrodymai rodo, kad Marso paviršiuje arba po juo galėjo būti skysto vandens?
A: Įrodymai, leidžiantys manyti, kad Marso paviršiuje arba po juo galėjo būti skysto vandens, yra upelių vagos, poliarinės kepurės, spektroskopiniai matavimai, erodavę krateriai, tokie mineralai kaip getitas ir hematitas, kurie dažnai susidaro esant skysto vandens, filosilikatai, opalo ir sulfatų nuosėdos.
Klausimas: Kokiais prietaisais buvo fotografuojami, atrodo, senoviniai ežerai ir upių slėniai?
A: Tokie prietaisai, kaip "Viking" skrydžiai, "Mars Odyssey" misija, "Mars Global Surveyor" misija, "Mars Express" misija ir "Mars Reconnaissance Orbiter", nufotografavo, kaip atrodo, senovinius ežerus ir upių slėnius.
Klausimas: Ką rodė nusileidimo aparatas "Phoenix", kai nusileido?
A: Nusileidimo metu Phoenix lander parodė ledą, taip pat tirpstantį ledą, krintantį sniegą ir net skysto vandens lašus.
Klausimas: Ar neseniai paskelbtoje ataskaitoje pavyko patvirtinti, kad Marse yra tamsių dryžių, atsiradusių dėl vandens ?
A: Taip , neseniai paskelbtoje ataskaitoje patvirtinta, kad tamsios Marso juostos atsirado dėl vandens buvimo.
