Auksinė moteris - 2015 m. britų draminis filmas. Filmas paremtas tikra Marijos Altmann, kuri vėliau gyveno Los Andžele ir mirė 2011 m., istorija.
Altmann ilgai kovojo su Austrijos vyriausybe, siekdama atgauti iš šeimos konfiskuotą paveldą, tarp kurių buvo ir Gustavo Klimto nutapytas jos tetos paveikslas "Adelės Bloch-Bauer I portretas" (dažnai vadinamas "Auksine moterimi"). Dėl šios bylos teisinis ginčas pasiekė Jungtinių Valstijų Aukščiausiąjį Teismą byloje Republic of Austria v. Altmann (2004), kuriame buvo priimtas sprendimas, leidęs Altmann kreiptis į JAV teismus. Vėliau, po tarptautinio ir teisminio proceso, 2006 m. arbitražas pavedė Austrijai grąžinti paveikslus Altmann šeimai. Vienas iš paveikslų, "Adelė Bloch‑Bauer I", vėliau buvo nupirktas meno kolekcionieriaus Ronald'o Lauder'io ir patalpintas Niujorko muziejuje Neue Galerie už maždaug 135 mln. JAV dolerių.
Filmas buvo parodytas 65-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio "Berlinale" specialiojoje "Galas" programoje.
Siužetas
Filmas pasakoja apie senyvą emigrantę Mariją Altmann, kuri kartu su savo advokatu imasi kovos su Austrijos valstybės institucijomis dėl šeimos meno kolekcijos, konfiskuotos nacistinės okupacijos metais. Siužetas bėga tarp praeities prisiminimų apie Vieną ir dabarties teisinio proceso Los Andžele bei Austrijoje, atskleidžiant asmenines ir istorines dramines temos — atminties, neteisybės ir teisingumo paieškos. Filmas perteikia ne tik teisinį mūšį, bet ir emocinį Altmann ryšį su paveikslais bei šeimos praradimais.
Istorinė aplinka ir faktai
Gustavo Klimto paveikslai, tarp jų ir "Adelė Bloch‑Bauer I", priklausė įtakingai Bloch‑Bauer šeimai Vienoje. Per Antrąjį pasaulinį karą daugelis žydų šeimų prarado savo turtą — meną ir dokumentus buvo konfiskuoti arba priverstinai perimti. Po karo daug šių kūrinių atsidūrė Austrijos muziejuose ir valstybės institucijose. Marijos Altmann pastangos buvo viena iš žinomiausių restitucijos bylų, kuri atkreipė tarptautinį dėmesį į nacistinės prievartos padarinius meno nuosavybės teisėms ir paskatino diskusijas dėl veiksmų grąžinant paveldą teisėtiems savininkams ar jų palikuonims.
Aktoriai ir kūrybinė grupė
Režisierius: Simon Curtis. Scenarijus: Alexi Kaye Campbell (pagal tikrus įvykius ir dokumentinę medžiagą).
Pagrindiniai aktoriai: Helen Mirren (vaidina Mariją Altmann), Ryan Reynolds (vaidina jos advokatą Randol Schoenberg), Daniel Brühl (vaidina austrų žurnalistą / tyrėją, svarbų bylos kontekste). Filmas kompleksiškai perteikia asmeninius ryšius tarp veikėjų ir teisinio proceso įtampą.
Priėmimas ir poveikis
Filmas sulaukė mišrių kritikų atsiliepimų: daugiausia pagyrimų sulaukė Helen Mirren vaidmuo ir jos įkūnijimas, kritikai dažnai vertino filmą kaip publikai prieinamą, bet kartais per daug sentimentalų ir supaprastinantį sudėtingus istorinius ir teisinius aspektus. Nepaisant to, filmas prisidėjo prie plačiosios visuomenės susidomėjimo Klimto kūryba, nacistinės konfiskacijos istorija ir meno restitucijos klausimais.
Įtaka: bylos istorija ir jos atvaizdavimas kine padėjo priminti apie teisę į restituciją, skatino muziejus ir valstybines institucijas peržiūrėti savo kolekcijų kilmę ir suteikė platesnį kontekstą diskusijoms apie istorinę atmintį ir teisingumą.