Regėjimo aštrumas (VA) – tai regėjimo aštrumas arba aiškumas, ypač regėjimo formos, kuris priklauso nuo akies tinklainės židinio aštrumo, nervinių elementų jautrumo ir smegenų interpretacinių gebėjimų. Tai kiekybinis rodiklis, nurodantis, kokio dydžio simbolus žmogus gali patikimai atskirti esant standartiniam atstumui. Regėjimo aštrumo matavimas yra vienas iš pagrindinių klinikinių tyrimų, vertinančių paciente gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, kuriose reikalingas tikslus matymas.

VA išreiškiama keliais būdais: Snellen skale (pvz., 20/20 arba 6/6), dešimtainė reikšmė (pvz., 1,0 arba 0,8) ir logMAR (pvz., 0,0). Skirtingos skalės tinka skirtingoms situacijoms: logMAR yra tiksliausias tyrimų ir tyrimų metu, o Snellen ir dešimtainė – dažniau klinikose ir praktikoje. Žemo kontrasto arba netolygi apšvita gali paveikti rodmenis, todėl tyrimą atliekant svarbu laikytis standartinių sąlygų.

Kai kurie žmonės gali turėti kitų regos sutrikimų, pavyzdžiui, spalvinį aklumą, sumažėjusį kontrastą arba nesugebėjimą stebėti greitai judančių objektų, tačiau jų regėjimo aštrumas vis tiek yra normalus. Taigi normalus regėjimo aštrumas nereiškia normalaus regėjimo. Regėjimo aštrumas labai plačiai naudojamas todėl, kad tai yra testas, kuris labai gerai atitinka įprastą kasdienę veiklą, kurią žmogus gali atlikti, ir įvertina jo sutrikimus ją atlikti.

Kaip matuojamas regėjimo aštrumas

  • Dažniausiai naudojamas atstumas yra 6 metrų (20 pėdų) arba 4 metrų kabinetuose su sutrumpinta lentele. Pacientas skaito didesnius simbolius paeiliui iki mažesniųjų.
  • Tyrimas atliekamas atskirai kiekvienai akiai (monokuliarinis) ir kartais abiem akimis kartu (binokuliarinis). Prieš tyrimą pacientui uždedama akių danga ant vienos akies.
  • Testo metu dažnai naudojamos Snellen lentelės, logMAR lentelės arba alternatyvios lentelės (Landolt C, tumbling E, Lea symboliai vaikams, HOTV).
  • Įvertinimas atliekamas pirmiausia be korekcijos (jei reikia, nustatoma refrakcija bei korekcija akiniais ar kontaktiniais lęšiais), vėliau – su korekcija, kad būtų nustatytas „taikomasis“ regėjimo aštrumas.

Kaip interpretuoti rezultatus

  • Dešimtainė reikšmė 1,0 (Snellen 6/6 arba 20/20; logMAR 0,0) paprastai laikoma įprastiniu „normaliu“ regėjimo aštrumu. Kai kurie žmonės gali matyti geriau (pvz., 1,2 arba 6/5).
  • Vertės mažesnės už 1,0 rodo sumažėjusį aštrumą; pavyzdžiui, 0,5 reiškia, kad asmuo mato tam tikrus simbolius tik tada, kai jie du kartus didesni nei žmogaus su 1,0 VA.
  • logMAR skalėje didesnės reikšmės reiškia prastesnį regėjimą (pvz., logMAR 0,3 ≈ Snellen 6/12), o neigiamas logMAR reikšmės rodo geresnį nei 1,0 regėjimą.
  • Teisiniai reikalavimai (pvz., vairuotojo pažymėjimui) skiriasi pagal šalį; dažnai reikalaujama bent 0,5–0,8 binokulinio regėjimo aštrumo. Konkretūs reikalavimai priklauso nuo jurisdikcijos.

Ką matuoja VA ir ko nematuoja

Regėjimo aštrumas matuoja aukšto kontrasto priemonių skiriamąją gebą. Jis neduoda informacijos apie:

  • kontrasto jautrumą (svarbu prastam apšvietimui arba rūke),
  • spatialinį suvokimą ir lauko pojūtį (pvz., tunelinis matymas),
  • judančių objektų matymą ar akomodacijos gebėjimus ar binokulinį regėjimą (stereo)",
  • ir spalvų matymą.
Todėl normalus VA negarantuoja, kad nėra kitų regos sutrikimų.

Dažniausios priežastys, dėl kurių keičiasi VA

  • Refrakcijos klaidos: trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas – dažniausios koreguojamos priežastys.
  • Presbiopija (amžinis akies netoli matymo praradimas) – veikia arti matymą, bet ne visada toli.
  • Katarakta, tinklainės pakitimai (pvz., geltonosios dėmės degeneracija), glaukoma, korėjos randai ar uždegimai, optinio nervo ligos.
  • Ambliopija („tingi akis“) vaikystėje – ilgalaikis vienos akies prastesnis VA, jei nebuvo laiku gydyta.

Atliekant tyrimą – praktiniai patarimai

  • Testuojant užtikrinkite gerą apšvietimą ir standartinį atstumą.
  • Pacientas turi nešauti arba nejudėti pernelyg arti lentelės; akys turi būti atpalaiduotos.
  • Jei pacientas negali skaityti raidžių (maži vaikai, užsienio kalba), naudojamos simbolių lentelės arba objektų atpažinimo testai.
  • Visada palyginkite VA be korekcijos ir su korekcija, kad nustatytumėte, kiek regos aštrumas pagerėja su akiniais ar lęšiais.

Kada kreiptis į specialistą

  • Staigus ar progresuojantis regėjimo pablogėjimas, skausmas akyje, dvigubas matymas arba plūdės ir bliufai laukelyje reikalauja skubios oftalmologo apžiūros.
  • Vaikams svarbu anksti tikrinti regėjimą, nes laiku nepastebėta ambliopija gali likti nepagydoma.
  • Jei regėjimo aštrumas negrįžta iki įprastinės vertės su nauja refrakcija, reikalingas išsamus tyrimas, kad būtų nustatyta priežastis.

Papildomi testai

Norint pilnai įvertinti regėjimą, oftalmologai dažnai atlieka papildomus tyrimus: kontrasto jautrumo testus, akių dugno apžiūrą, slėgio matavimą akyse, refrakcijos tyrimą, vizualinio lauko tyrimus ir tinklainės vaizdų (OCT) tyrimus.

Apibendrinant: regėjimo aštrumas yra svarbus ir paprastas matas, leidžiantis įvertinti aukšto kontrasto atpažinimą ir kasdienio funkcionalumo galimybes, tačiau jis nėra vienintelis regos bendros sveikatos rodiklis. Išsamus tyrimas pas specialistą padeda rasti priežastis ir parinkti tinkamą korekciją ar gydymą.