Korėjos darbininkų partija (Šiaurės Korėja): istorija ir lyderiai

Gilus Korėjos darbininkų partijos istorijos ir lyderių (nuo 1925 m. iki Kim Il-sungo ir vėlesnių) apžvalga, aiškiai atskleidžianti Šiaurės Korėjos valdžios raidą.

Korėjos darbininkų partija yra dabartinė Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (Šiaurės Korėjos) valdančioji partija. Ji kontroliuoja valstybės institucijas nuo pat šalies susikūrimo 1949 m. ir išlieka pagrindine politine bei ideologine jėga šalyje.

Istorija

Korėjos komunistų istorija prasidėjo XX a. pradžioje. Oficialiai dažnai minima partijos protėvio data – 1925 m. balandžio 25 d., kai buvo įkurta Korėjos komunistų partija, kurios būstinė tuo metu buvo Seule. Pirmuoju partijos sekretoriumi laikomas Kim Yong‑bom (kartais vartoja kitokias transliteracijas, pvz., Kim Jong‑bom).

Po Antrojo pasaulinio karo ir Korėjos pasidalinimo praeities kairiųjų judėjimų fragmentai Šiaurėje ir Pietuose reorganizavosi. Šiaurėje susikūrė Šiaurės Korėjos darbininkų partijos struktūros, o 1949 m. birželio 30 d. įvyko organizacinis susijungimas, kurio rezultatas – dabartinė Korėjos darbininkų partija. Jos lyderiu nuo pat pradžių tapo Kim Il‑sung.

Partija atliko esminį vaidmenį per 1950–1953 m. Korėjos karą, vykdė plataus masto žemės reformą ir nacionalizavo pagrindines pramonės šakas. Per kitas dešimtis metų partijos lyderiai konsolidavo valdžią: vyko vidiniai konfliktai ir pertvarkymai (pvz., 1956 m. vadinamoji „rugpjūčio frakcijos“ sukilimo slopinimas), o ideologinė linija pamažu persiformavo.

1970–1980 m. partijos ideologija oficialiai pasuko link Juche – savarankiškumo ir savitvarkos doktrinos, kurią sukūrė Kim Il‑sungas. Vėliau, Kim Jong‑il valdymo metais, svarbą įgavo ir Songun (karinės pirmumo) politika. Partija taip pat plėtojo stiprų lyderio kultą ir formalizavo dinastinę valdžią, perduodamą iš tėvo sūnui.

Struktūra ir vaidmuo

• Partijos aukščiausi institucijos – Centrinis komitetas, Politburo ir Secretariat, taip pat Centro karinė komisija, kuri kontroliuoja ryšius su kariuomene.
• Partijos kongresai vyksta nereguliariai; tai pagrindinė platforma svarbiausiems politiniams sprendimams ir programoms tvirtinti.
• Partija valdo valstybės institucijas, žiniasklaidą, švietimą ir masines organizacijas. Politinė sistema praktiškai yra vienpartinė: visuomenės veikla ir rinkimai organizuojami taip, kad užtikrintų partijos hegemonišką padėtį.
• Ideologija per laiką kito: nuo klasikinio marksizmo‑leninizmo prie Juche ir vėliau Songun elementų; tuo pačiu formuotas stiprus lyderio arba „suryong“ (vadovo) statusas.

Lyderiai

• Kim Il‑sung – partijos įkūrėjas ir ilgalaikis faktinis valdžios centras (vadovavo nuo 1949 m. iki mirties 1994 m.).
• Kim Jong‑il – Kim Il‑sungo sūnus, vadovavo aukščiausioms valstybės ir partijos struktūroms po tėvo mirties (aktyviai vadovavo iki savo mirties 2011 m.). Jo metu sustiprėjo karinės svarbos politika (Songun).
• Kim Jong‑un – vadovauja nuo 2011 m. (formaliai partijai pirmininkauja/ vadovauja nuo 2012–2016 m., o vėlesniais metais jam suteikti įvairūs aukšti partijos titulai). Jo laikotarpiu vykdoma ir karinė, ir ekonominė politika, kartu siekiant konsoliduoti dinastinę valdžią.

Šiuolaikinė reikšmė

Šiandien Korėjos darbininkų partija išlieka centrine Šiaurės Korėjos politinės sistemos ašimi. Partija nustato vidaus politiką, kariuomenės ir saugumo prioritetus, kontroliuoja ekonomikos planavimą ir ideologinę pengą. Tarptautinėje arenoje partijos sprendimai lemia šalies santykius su Jungtinėmis Tautomis, Kinija, Rusija, Pietų Korėja ir kitomis valstybėmis, taip pat atliepia sankcijų, derybų dėl branduolinės programos bei humanitarinių klausimų kontekstą.

Nors informacija apie vidines partijos procedūras ir narių skaičių yra ribota dėl valstybės kontrolės ir cenzūros, vieši signalai rodo, kad partija išlaiko plačią biurokratinę struktūrą bei didelį socialinį ir politinį poveikį kasdieniam šalies gyvenimui.

Paieška pagal raidę