Žiovulys
Žiovulys yra refleksas. Jis susijęs su dideliu ir ilgu oro įkvėpimu, ausų būgnelių ištempimu, kai plačiai atsiveria žandikaulis, ir galiausiai (kartais garsiu) iškvėpimu. Pandikuliavimas - tai žiovavimas ir tempimas vienu metu. Lengva pastebėti, kada žmogus žiovauja, tačiau niekas nežino, kokia yra jo funkcija.
Žiovulys dažniausiai siejamas su nuovargiu, stresu, pervargimu, stimuliacijos stoka ir nuoboduliu. Žmonių žiovavimą dažnai paskatina kitų žmonių žiovavimas (pvz., pamatę žiovaujantį žmogų, kalbėdami telefonu su žiovaujančiu žmogumi) ir tai yra tipiškas teigiamo grįžtamojo ryšio pavyzdys. Toks "užkrečiamas" žiovulys taip pat pastebėtas tarp šimpanzių ir šunų. Katės ir žiovauja, ir išsitempia, nors nebūtinai tuo pačiu metu.
Edgaras Degas: dvi lyginančios moterys
Žiovaujantis vilkas
Žiovaujantis tigras
Atvira, galbūt žiovaujanti, burna
Užkrečiamumas
Jau seniai pastebėta, kad žiovavimo refleksas yra užkrečiamas. 1508 m. Erazmas rašė: "Vieno žmogaus žiovulys priverčia kitą žiovauti", o prancūzai šią mintį praminė "Un bon bâilleur en fait bâillier deux". ("Vienas geras žiovulys priverčia žiovauti kitus du"). Dažnai, jei vienas žmogus žiovauja, tai gali paskatinti kitą žmogų "įsijautusiai" žiovauti. Stebint žiovaujantį kito asmens veidą (ypač akis), net skaitant, galvojant apie žiovavimą ar žiūrint į žiovaujantį paveikslėlį, žmogus gali pradėti žiovauti.
Tiesioginė užkrečiamo žiovavimo priežastis gali būti veidrodiniai neuronai kai kurių stuburinių gyvūnų priekinėje žievėje, kurie, veikiami stimulo, suaktyvina tas pačias smegenų sritis. Buvo pasiūlyta, kad veidrodiniai neuronai yra imitacijos varomoji jėga, kuri yra daugelio žmogaus mokymosi, pavyzdžiui, kalbos mokymosi, pagrindas. Žiovulys gali būti to paties imitacinio impulso atšaka.
Priežastys, funkcijos
Čarlzas Darvinas knygoje "Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška" teigė, kad jei tam tikras elgesys būdingas daugeliui kultūrų, jis turi būti paveldimas (visiškai arba iš dalies). Visi bruožai, pasireiškiantys daugeliui gyvūnų, turi atlikti tam tikrą funkciją, kurią palaiko (arba palaikė) natūralioji atranka. Daugeliu atvejų ši funkcija yra akivaizdi, tačiau žiovavimo atveju mes nežinome, kokia ji yra. Buvo iškelta tam tikrų prielaidų, tačiau jos nepaaiškina, kodėl šis reiškinys plačiai paplitęs tarp žinduolių ir galbūt kitų stuburinių gyvūnų.
Kiti stuburiniai
Kadangi žinduoliai patiria panašias emocijas ir gali labai aiškiai parodyti savo emocijas, sutariama, kad kai jie atrodo taip, tarsi žiovauja, tai visomis prasmėmis yra žiovavimas. To priežastys panašios į priežastis, dėl kurių manome, kad kiti žmonės jaučia tą patį, ką ir mes, kai rodo tuos pačius ženklus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žiovulys?
A: Žiovulys - tai refleksas, kurio metu įkvepiama daug oro, plačiai atsidarant žandikauliui išsitempia ausų būgneliai ir (kartais garsiai) iškvepiama.
K: Kas yra pandikacija?
A: Pandikuliacija - tai žiovavimas ir tempimas vienu metu.
K: Kodėl žmonės žiovauja?
Atsakymas: Niekas tiksliai nežino, kokia yra žiovavimo funkcija, tačiau dažniausiai jis siejamas su nuovargiu, stresu, pervargimu, stimuliacijos stoka ir nuoboduliu.
K: Kas gali sukelti žmonių žiovulį?
A: Žiovulį dažnai sukelia kitų žmonių žiovavimas (pvz., pamatę žiovaujantį žmogų, kalbėdami telefonu su žiovaujančiu žmogumi) ir tai yra tipiškas teigiamo grįžtamojo ryšio pavyzdys.
K: Ar pastebėta, kad kiti gyvūnai žiovauja?
A: Taip, "užkrečiamas" žiovulys pastebėtas tarp šimpanzių ir šunų.
K: Ar katės žiovauja ir išsitiesia?
Atsakymas: Taip, katės žiovauja ir tempia, bet nebūtinai tuo pačiu metu.
K: Kas nutinka ausų būgnams žiovavimo metu?
A: Ausų būgneliai išsitempia, kai žandikaulis per žiovulį plačiai atsiveria.
