Žiovulys — kas tai yra, priežastys, funkcija ir užkrečiamumas

Žiovulys yra refleksas. Jis susijęs su dideliu ir ilgu oro įkvėpimu, ausų būgnelių ištempimu, kai plačiai atsiveria žandikaulis, ir galiausiai (kartais garsiu) iškvėpimu. Pandikuliavimas - tai žiovavimas ir tempimas vienu metu. Lengva pastebėti, kada žmogus žiovauja, tačiau niekas nežino, kokia yra jo funkcija.

Žiovulys dažniausiai siejamas su nuovargiu, stresu, pervargimu, stimuliacijos stoka ir nuoboduliu. Žmonių žiovavimą dažnai paskatina kitų žmonių žiovavimas (pvz., pamatę žiovaujantį žmogų, kalbėdami telefonu su žiovaujančiu žmogumi) ir tai yra tipiškas teigiamo grįžtamojo ryšio pavyzdys. Toks "užkrečiamas" žiovulys taip pat pastebėtas tarp šimpanzių ir šunų. Katės ir žiovauja, ir išsitempia, nors nebūtinai tuo pačiu metu.

Fiziologija trumpai

Žiovulį valdo automatiniai smegenų centre esantys refleksai — dalyvauja smegenų kamienas ir kiti regionai, reguliuojantys kvėpavimą, budrumą ir raumenų tonusą. Manoma, kad žiovimo metu aktyvuojami keli neurotransmiteriai (pavyzdžiui, dopaminas, serotoninas ir oksitocinas), kurie veikia nuotaiką, dėmesingumą ir socialinę sąveiką. Žiovimas taip pat susijęs su raumenų tempimu ir kvėpuojamųjų takų bei ausies ertmių spaudimo prisitaikymu.

Galimos žiovulio funkcijos (hipotetės)

• Budrumo reguliavimas: žiovulys gali padėti perjungti smegenis iš ramesnio į budresnį būseną, praplėsdami kvėpavimo pajėgumą ir tiekdami daugiau oro bei keisdami pokyčius smegenų aktyvume.
• Termoreguliacija: viena hipotezių teigia, kad žiovimas padeda vėsinti smegenis — gilus įkvėpimas ir padidėjęs kraujo pritekėjimas gali keisti smegenų temperatūrą.
• Raumenų paruošimas: kartu su pandikuliacija žiovulys padeda atpalaiduoti ir „įjungti“ raumenis po ilgo poilsio ar sėdėjimo.
• Socialinė komunikacija: užkrečiamumas ir bendras žiovimo modelis galėjo vystytis kaip neverbalinis signalas tarp grupės narių apie budrumo lygį ar emocinę būklę.

Užkrečiamumas ir socialinė reikšmė

Toks žiovulio „užkrečiamumas“ rodo socialinį komponentą. Pastebėta, kad žmonių žiovulys dažniau reaguoja į artimųjų, pažįstamų ar emocionaliai susijusių asmenų žiovavimą, kas gali būti susiję su empatija ir socialiniu ryšiu. Kai kurie tyrimai rodo, kad užkrečiamumas didėja su amžiumi ir empatijos gebėjimu — pavyzdžiui, mažesnis vaikų iki maždaug 4 metų atsakas. Taip pat užkrečiamumas nėra vien tik žmonių atributas: jį pastebi ir kai kurie gyvūnai, ypač socialūs žinduoliai.

Žiovulys gyvūnuose

Be žmonių žiovulys būdingas daugeliui žinduolių (pvz., šimpanzėms, šunims, katėms) ir kai kuriems kitiems gyvūnams. Gyvūnų žiovimas gali būti susijęs su panašiomis funkcijomis — budrumo reguliavimu, raumenų tempimu ar socialine komunikacija. Kai kurie gyvūnai pandikuliuoja (tempiasi ir žiovauja kartu), o užkrečiamas žiovulys tarp vienos rūšies narių gali būti ženklas socialinio bendradarbiavimo ar empatijos mechanizmo.

Kada žiovulys gali būti ženklas apie sveikatą

Dažniausiai žiovulys yra normalus reiškinys, bet pasitaiko situacijų, kai pernelyg dažnas ar neįprastas žiovimas gali rodyti sveikatos problemą. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei:

• žioviate labai dažnai, kas trukdo kasdienei veiklai ar miegui;
• žiovimas lydi kiti simptomai — silpnumas, alpimo priepuoliai, stiprus galvos skausmas, regos ar kalbos sutrikimai;
• žiovimas prasidėjo kartu su naujais vaistais (kai kurie vaistai, pvz., opioidai ar kai kurie antidepresantai, gali sukelti padidėjusį žiovulį);
• mylimiems simptomams yra neurologiniai ar miego sutrikimai (pvz., narkolepsija).

Per didelis žiovimas gali būti susijęs su miego trūkumu, mieguistumu dieną, širdies ar kraujagyslių sutrikimais ar neurologiniais pokyčiais — todėl svarbu įvertinti bendrą būklę ir anamnezę.

Praktiniai patarimai

• Jei žioviate dėl nuovargio, gerinkite miego higieną: reguliarus miego grafikas, ribokite kofeiną vakare, mažinkite ekranų laiką prieš miegą.
• Jei žiovimas susijęs su nuoboduliu ar ilgu monotonišku darbu, trumpi pertraukos, pakilimas ir lengvi tempimai (pandikuliacija) gali padėti atstatyti budrumą.
• Jeigu nerimą kelia staigiai prasidėjęs arba itin dažnas žiovimas, pasitarkite su gydytoju — reikalingas išsamus vertinimas ir, prireikus, papildomi tyrimai.

Apibendrinant: žiovulys yra natūralus ir dažnai naudingas refleksas, turintis kelias galimas funkcijas — nuo budrumo reguliavimo iki socialinės komunikacijos. Nors dažniausiai jis yra nekaltas, per daug arba neįprastas žiovimas kartais gali būti ženklas apie sveikatos problemas, todėl prireikus verta kreiptis į specialistą.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra žiovulys?

K: Kas yra pandikacija?

K: Kodėl žmonės žiovauja?

K: Kas gali sukelti žmonių žiovulį?

K: Ar pastebėta, kad kiti gyvūnai žiovauja?

K: Ar katės žiovauja ir išsitiesia?

K: Kas nutinka ausų būgnams žiovavimo metu?

Paieška pagal raidę