Ješė Džogiel (Yeshe Tsogyal) — Tibeto dakini ir termų atradėja
Ješė Džogiel (Yeshe Tsogyal) — Tibeto dakini, Padmasambhavos mokymų užrašytoja ir termų atradėja; nušvitusi Nyingma figūra, kurios legenda formavo Tibeto budizmą.
Ješė Džogiel (IPA: [jɛ-ˈʃɛɪ-ˌʦo-cɛl], kartais rašoma angl. Yeshe Tsogyal) yra viena žymiausių figūrų Tibeto budizmo Nyingma tradicijoje. Ji dažnai vadinama Didžiąja palaimos karaliene ir suvokiama tiek kaip istorinis asmuo, tiek kaip dvasinė, moteriška dievybė — dakini.
Gyvenimas ir istorinė padėtis
Pagal tradiciją Ješė Džogiel gyveno maždaug 757–817 m. Ji pirmiausia buvo viena iš imperatoriaus Trisong Detseno (740–798 m.) karalienių, tačiau vėliau tapo pagrindine Guru Padmasambhava (šventojo, kuris buvo pakviestas į Tibetą) dvasine ir gyvenimiška konsorte. Sakoma, kad jos gimimas lydėtas stebuklų: kaip teigiama tradiciniuose tekstuose, gimdymas buvo neskausmingas, skambėjo sanskrito mantrai, o netoliese esantis ežeras pasidarė dvigubas — todėl jos vardas aiškinamas kaip „Pirmapradės (ye) Išminties (shes) Ežero (tso) karalienė (rgyal mo)“.
Dvasinė veikla ir reikšmė
Ješė Džogiel tradiciškai vaizduojama kaip nušvitusi moteris, kuri išsiskyrė tiek kaip mokinė, tiek kaip mokytoja. Būdama jauna ji meldėsi už visų gyvų būtybių gerovę; apie šešiolikos metų amžiaus Guru Padmasambhava ją inicijavo į budizmą. Po daugelio metų praktikos ir mokymų ji pasiekė nušvitimą.
Ji dažnai minima kaip:
- viena pagrindinių Padmasambhavos mokymų skleidėjų ir saugotojų — užrašė bei surinko jo mokymus;
- terma (paslėptų mokymų) saugotoja ir jų atskleidimo priemonė — daug vėlesnių tertonų terma buvo atidengta per jos nuorodas ar įkūnijimus;
- emanacija (apraiška) įvairių dievybių, tokių kaip Vadžravarahi, Sarasvati, o kartais ir bodhisatva Tara.
Terma ir raštinis palikimas
Yeshey Tsogyal tradiciškai priskiriama kaip pagrindinė Padmasambhavos mokymų įrašytoja ir perdavėja. Nyingma tradicijoje ji yra svarbi kaip viena iš tų, kuri įrašė tantra tekstus, biografinius pasakojimus (namtar) bei slaptas praktikas, vėliau tapusias terma. Šios terma tradicijos leido perduoti mokymus vėlesnėms kartoms, nes tam tikri mokymai buvo sąmoningai „paslėpti“ ir vėliau atrasti tertonų (terma žinių ieškotojų).
Tekstiniai ir dvasiniai šaltiniai
Vienas žymiausių tekstų, susijusių su jos gyvenimu, yra tradicinė jos autobiografija (namtar) — pasakojimai apie jos praktiką, patirtas vizijas ir mokymus su Padmasambhava. Šie tekstai svarbūs ne tik religinei praktikai, bet ir kaip kultūrinis bei istorinis Nyingma lobynas. Dalis tradicinių pasakojimų yra simboliniai, kitur jie interpretuojami kaip tiesioginiai įvykiai; mokslininkų požiūris dažnai atskiria istorinę branduolį nuo mitologinės apipavidalinimo.
Ikonografija ir kultūrinė įtaka
Ikonografijoje Ješė Džogiel vaizduojama kaip švytinti moteris, dažnai su budistine atributika, kartais kaip dakini su simboliniais įrankiais. Tibeto parapijose ir vienuolynuose ji garbinama tiek kaip dieviška figūra, tiek kaip pavyzdinė dvasinė mokytoja. Jos figūra įkvėpė daug meditacinių praktikų, ritualų bei meno kūrinių — nuo thangka tapybos iki biografinių pasakojimų ir vaidybinių interpretacijų.
Paveldas ir reikšmė šiandien
Ješė Džogiel lieka viena svarbiausių moterų figūrų Tibeto budizme — ypatingai Nyingma mokykloje. Ji simbolizuoja moterišką išmintį, dvasinę ištvermę ir budistinę praktiką, kurioje moteris gali būti tiek mokinė, tiek mokytoja ir įsikūnijimas nušvitimo. Jos vaidmuo kaip terma vedėjos ir Padmasambhavos mokymų įrašytojos prisideda prie jos autoriteto ir garbinimo ligi šiol.
Iš lotoso burnos gimė
Greita deivė, didvyriška išvaduotoja
kuris išėjo žmogaus pavidalu
Tarp snieguotų Tibeto kalnų.
Tradicijoje kartojama, kad Ješė Džogiel „parodo bet kokią emanacijos formą, kurią sutramdys bet kuris [asmuo]“, kaip ir mėnulio atspindžiai įvairiuose vandens induose — tai vaizdinė metafora jos gebėjimui prisitaikyti prie savo mokinių poreikių ir sukelti įkvėpimą įvairiomis formomis.
Jos gyvenimo pasakojimai, praktikos ir tekstai išlieka esminiu šaltiniu Nyingma praktikai, o jos asmenybė — pavyzdžiu moterims dvasinėje veikloje. Dėl savo svarbos ji yra gerbiama tiek kaip istorinis asmuo, tiek kaip šventa figūra Tibete ir tarp pasaulinių budizmo bendruomenių.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Yeshe Tsogyel?
Atsakymas: Yeshe Tsogyel yra moteriška dievybė, vadinama dakini, gyvenusi 757-817 metais. Ji buvo imperatoriaus Trisong Detseno žmona ir Guru Padmasambhavos sutuoktinė, o Tibeto budizmo tradicijoje Nyingma ji vadinama Didžiąja palaimos karaliene.
Klausimas: Kaip ji gimė?
A: Pasak legendos, ji gimė taip pat kaip Buda, skambant sanskrito mantrai, kai jos motina neskausmingai gimdė. Ji laikoma paties Budos motinos reinkarnacija. Jos vardas kilęs nuo to, kad dėl jos gimimo netoliese esantis ežeras padvigubėjo.
Klausimas: Ką padarė Ješėja Tsogyal?
Atsakymas: Būdama šešiolikos metų, ji buvo įšventinta į budizmą Guru Padmasambhavos ir po daugelio metų studijų tapo nušvitusi. Ji užrašė ir surinko Padmasambhavos mokymus, taip pat terma daugumą jo paslėptų mokymų, vadinamų termomis. Būdama Tri-song-day-tseno žmona ir Padmasambhavos konsorte, kurią savo prašymu jam padovanojo karalius Trisongas Detsenas, ji istoriškai stovi budizmo užtemimo virš Beno Tibete pradžioje.
Klausimas: Kaip Ješė Džogelis atrodo žmonėms?
Atsakymas: Tibetiečiai ją laiko Buda, kuris įgauna paprastos moters pavidalą, kad paprastas žmogus galėtų pamatyti jos Vadžravarahi pavidalą kaip visiškai ištobulintą dievybę; ji parodo tą emanacijos pavidalą, kuris sutramdo bet kurį konkretų žmogų, panašiai kaip mėnulio pilnatis skirtingai atrodo atsispindėdama skirtinguose vandens induose.
Klausimas: Ar yra kokia nors kita reikšmė, susijusi su Yeshe Tsogyel?
A: Yeshe Tsogyel taip pat laikoma Sarasvati manifestacija ir kartais tapatinama su Bodhisatva Tara.
K: Kas yra termos?
A: Termos yra paslėpti mokymai, kuriuos užrašė Ješė Tsogialas ir kuriuos atskleidė Guru Padmasambhava, būdamas Tibete.
Ieškoti