Jogas (sanskrito kalba, moteriškosios giminės šaknis: yogini) - tai terminas, kuriuo vadinamas vyras, praktikuojantis įvairias jogos kelio formas, išlaikantis tvirtą protą, žemesniojo "aš" peržengimo procesą. Šie pavadinimai dažniausiai skirti pažengusiems arba kasdien praktikuojantiems jogams. Šiuolaikinėje anglų kalboje yogin yra alternatyvus žodžio yogi atitikmuo. Šis žodis dažnai vartojamas budistų vienuoliams arba bet kuriam pasauliečiui ar namų šeimininkui, atsidavusiam meditacijai, apibūdinti.
Šiva-Samhita tekste jogas apibrėžiamas kaip žmogus, žinantis, kad visas kosmosas yra jo paties kūne, o Joga-Šikha-Upanišadoje išskiriamos dvi jogų rūšys: tie, kurie įvairiomis jogos technikomis prasiskverbia pro "saulę" (surya), ir tie, kurie pasiekia centrinio kanalo (sushumna-nadi) duris ir geria nektarą.
Ką reiškia būti jogu (yoginu)?
Jogas — tai ne vien fizinių pratimų atlikėjas. Pagrindinė sąvoka reiškia žmogų, kuris sistemingai dirba su savo kūnu, kvėpavimu ir sąmone tam, kad sumažintų ego įtaką, atrastų vidinę pusiausvyrą ir pasiektų didesnį savęs suvokimą. Tai apima:
- etinius principus (yamos ir nijamos),
- fizines praktikas (asanų atlikimas),
- kvėpavimo technikas (pranayama),
- koncentracijos ir meditacijos pratimus (dharana, dhyana) bei
- dvasinį tikslą — samadhi arba savęs realizaciją.
Istorinė ir tekstinė perspektyva
Senieji tekstai, kaip Šiva-Samhita ir įvairios Upanišados, pateikia jogos praktikų aprašymus ir metaforas, pavyzdžiui, energijos kanalus (nadis), centrinius kanalus (sushumna) bei simbolinį „nektaro“ (amrita) gavimą, kuris siejamas su aukštesniu sąmoningumo lygiu. Tradiciškai jogas gali būti tiek klajojantis asketas, tiek pasaulietis praktikantas; skiriasi gyvenimo būdas (vienuolio celibatas ar šeimyninis gyvenimas), bet esmė — vidinio transformacijos siekis.
Jogos praktikos esmė — kaip tai vyksta praktikoje
Praktikoje jogas siekia subalansuoti kūną, kvėpavimą ir protą. Paprastesnė praktikos schema gali atrodyti taip:
- Pradžia su pranayama — kvėpavimo kontrolė, kuri nuramina nervų sistemą.
- Asanos — kūno padėtys ir judesiai, stiprinantys kūną ir ruošiančios sėdimai meditacijai.
- Praktikos užbaigimas meditacija ir refleksija — dėmesio koncentracija, savistaba.
Ilgesnėse tradicijose tai papildoma mantrų, vizualizacijų, energetinių praktikų (kundalini, bandhos, mudros) ir etinių pratimų taikymu. Galutinis tikslas — ego transcendencija, aiškesnis savęs suvokimas ir dažnai dvasinis išsilaisvinimas (moksha).
Skirtybės ir vartojimas šiandien
Šiuolaikinėje kalboje žodžiai yogi, yogin ir tradicinis jogas kartais vartojami kaip sinonimai, ypač Vakarų kontekste. Tačiau kultūrinėje ir filosofinėje tradicijoje yra skirtumų: yogini nurodo moterišką formą, o tradiciškai skirtingos linijos ir mokyklos turi savo požiūrį į tai, kas laikomas „jogu“ ar „guru“.
Taip pat verta paminėti, kad šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje terminas kartais sureikšminamas arba vartojamas marketingo tikslais (pvz., „žvaigždžių jogai“ kaip prekės ženklas). Tradicinėse praktikose dėmesys labiau skiriamas nuosekliai dvasinei praktikai, o ne vien fizinei sveikatai ar estetikai.
Trumpai apie žingsnius į pažangą
- Pradėkite nuo reguliarių treniruočių: asanos ir paprastos pranayamos.
- Studijuokite etinius principus ir įtraukite juos į kasdienį gyvenimą.
- Laikui bėgant plėtokite meditacijos praktiką ir savistabą.
- Ieškokite kvalifikuoto mokymo ir patikimos tradicijos, jeigu siekiate gilinti praktiką.
Apibendrinant — jogas arba yogin yra žmogus, kuriam joga yra ne tik fiziniai pratimai, bet visapusiškas gyvenimo kelias į aukštesnį savęs suvokimą. Tai kelias, apimantis kūną, kvėpavimą, protą ir moralinius principus, vedantis link didesnio vidinio taikos ir laisvės.
