Nuotykių fantastika
Nuotykių literatūra - tai grožinės literatūros rūšis, kurios pagrindinė siužetinė linija yra nuotykis. Paprastai nuotykis - tai jaudinantis poelgis, susijęs su rizika ir fiziniu pavojumi. Autorius Malinsas nuotykių literatūrą apibūdina kaip istoriją, kurioje "herojus - pavienis asmuo ar grupė - įveikia kliūtis ir pavojus bei atlieka svarbią ir moralią misiją". Nuotykių fantastikos veikėjai yra labai simpatiški. Jie taip pat yra tokie, su kuriais skaitytojas gali lengvai užmegzti ryšį. Turi būti konfliktas, kurį reikia įveikti, ir gudrus piktadarys, kurį reikia sustabdyti.
Herojus
Daugelio nuotykių romanų pagrindinė dalis yra herojus. Daugumoje istorijų herojus turi būti sėkmingas. Kartu herojus gali būti mažiausiai įdomus istorijos veikėjas. Dažnai herojus būna nedrąsus, nuolankus ir lengvai pastumiamas. Herojus gali būti superherojus, šnipas, detektyvas ar net antiherojus. Tačiau herojus sugeba įveikti iššūkį. Atrodo, kad visi didieji nuotykių herojai randa savyje gebėjimą nugalėti priešus ar įveikti priešišką aplinką.
Kartais nugali piktadarys. Edgaro Allano Poe apsakyme "Amontillado statinė" piktadarys yra istorijos pasakotojas. Kartais piktadarys laimi tik tam, kad vėl susidurtų su juo tęsinyje.
Žanras
Daugelyje nuotykių romanų nuotykiai vyksta svečiose šalyse ar egzotiškose vietose. Vienas pirmųjų nuotykių romanų rašytojų buvo Danielis Defo (Daniel Defoe). Jo istorijos apie Robinzoną Kruzą ir kapitoną Singletoną padėjo nustatyti nuotykių literatūros žanro standartus. Kitas britų rašytojas seras Walteris Scottas išplėtojo šią formulę. Jis derino istoriją su nuotykių literatūra. Jo istoriniai romantiniai romanai "Waverley", "Rob Roy" ir "Ivanhoe" buvo klasikiniai nuotykiai. Jie padėjo skaitytojui suprasti herojų ir suteikė jam riteriškumo kodeksą. Prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma (Alexandre Dumas) parašė "Tris muškietininkus", "Grafą Monte Kristo" ir "Žmogų su geležine kauke". Jie buvo labai populiarūs Europoje ir Amerikoje. Jo istorijose buvo stiprių keršto ir atleidimo elementų. Džeimso Fenimoro Kuperio (James Fenimore Cooper) nuotykių istorijų "Pionieriai", "Paskutinis mohikanas" ir "Keliautojas" veiksmas vyko egzotiškose naujojo pasaulio vietose. Tačiau Kuperis pakeitė aristokratišką herojų į kilmingą, nors ir negimusį bajorų šeimoje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra nuotykių fantastika?
A: Nuotykių literatūra - tai grožinės literatūros rūšis, kurios pagrindinę siužeto liniją sudaro nuotykis.
K: Koks paprastai būna nuotykis nuotykių fantastikoje?
A: Paprastai nuotykis - tai jaudinantis poelgis, susijęs su rizika ir fiziniu pavojumi.
K: Kaip autorius Malinsas apibūdina nuotykių literatūrą?
A: Autorius Malinsas nuotykių literatūrą apibūdina kaip istoriją, kurioje "herojus - pavienis asmuo ar grupė - įveikia kliūtis ir pavojus ir atlieka kokią nors svarbią ir moralią misiją".
K: Kokio tipo veikėjai paprastai būna nuotykių literatūros kūriniuose?
A: Nuotykių fantastikos veikėjai yra labai simpatiški. Jie taip pat yra tokie, su kuriais skaitytojas gali lengvai užmegzti ryšį.
K: Kokie elementai turi būti nuotykių literatūroje?
A: Turi būti konfliktas, kurį reikia įveikti, ir gudrus piktadarys, kurį reikia sustabdyti.
K: Kuo svarbus gudrus piktadarys nuotykių literatūroje?
A: Gudrus piktadarys yra svarbus nuotykių literatūroje, nes herojui reikia įveikti kliūtis, kad pasiektų savo tikslą, o šios kliūtys paprastai būna piktadarys.
K: Kodėl nuotykių literatūra yra populiari tarp skaitytojų?
A: Nuotykių literatūra populiari tarp skaitytojų, nes suteikia jaudulio ir pabėgimo jausmą, leidžia patirti pavojų ir nuotykius saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje.
