Šiuose rinkimuose varžėsi Ilinojaus gubernatorius Adlai Stevensonas ir generolas Dwightas D. Eisenhoweris. Generolas Eisenhoweris laimėjo aiškią pergalę: jis gavo 442 rinkėjų balsus, tuo tarpu Adlai Stevensonas — 89 rinkėjų balsus. Pagal populiarųjį balsavimą Eisenhoweris surinko maždaug 34,1 mln. balsų (apie 55,2 %), o Stevensonas — apie 27,3 mln. balsų (apie 44,3 %). Jo kampanija pasižymėjo šūkiu „I Like Ike“, platesne viešųjų ryšių ir televizijos panauda bei pažadu išspręsti Korėjos karo klausimą.

Dabartinis prezidentas Harry S. Trumanas galėjo vėl kandidatuoti, nes naujai priimta 22-oji pataisa tuo metu nebuvo taikoma dabartiniam prezidentui (22-oji pataisa apribojo prezidento kadencijų skaičių, bet turėjo pereinamąsias nuostatas). Trumanas nusprendė nekandidatuoti, todėl Demokratų partija pasirinko Adlai Stevensono kandidatūrą — jis išsiskyrė kaip intelektualus ir oratorinis politikas; tačiau demokratai susidūrė su viešosios nuomonės nusivylimu dėl korėjos karo ir su įvairiais skandalais, kurie paveikė partijos populiarumą.

1952 m. rinkimuose svarbų vaidmenį atliko ir viceprezidento rinkimų klausimai: respublikonų kandidatas Richardas Nixonas susidūrė su kaltinimais dėl finansinio fondo, tačiau išgarsėjusią jo „Checkers” kalbą (per televiziją ir radiją) prisimena istorija — po jos Nixonas išliko kandidatu į viceprezidentus. Stevensono bėgys į viceprezidentus buvo Alabamos senatorius John Sparkman.

Eisenhoweriui buvo 62 metai, kai jis laimėjo rinkimus. Tai buvo pirmas kartas, kai buvo išrinktas vyresnis kandidatas nuo tada, kai 1856 m. Jamesas Buchananas buvo išrinktas 65 metų amžiaus; panaši situacija vėl pasikartojo tik 1980 m., kai rinkimus laimėjo 69 metų Ronaldas Reiganas (1980 m. rinkimus).

  • Pagrindinės problemos rinkimuose: Korėjos karas, korupcijos įtarimai, ekonominiai klausimai ir užsienio politika prieš komunizmo plitimą.
  • Eisenhowerio privalumai: populiarumas kaip Antrojo pasaulinio karo vadas, centristinė politika, pažadai nutraukti Korėjos karą ir atstatyti viešąjį pasitikėjimą.
  • Istorinė reikšmė: 1952 m. rinkimai nutraukė beveik du dešimtmečius trukusią Demokratų dominavimą Baltuosiuose rūmuose (nuo 1933 m.) ir pradėjo Eisenhowerio dviejų kadencijų epochos laikotarpį (1953–1961), kuris turėjo įtakos tiek užsienio, tiek vidaus politikai.

Ši pergalė atspindėjo poslinkį amerikiečių nuomonėje po Antrojo pasaulinio karo ir Korėjos konflikto; Eisenhowerio pralaimėjimas arba pergalė dažnai interpretuojama kaip pasitikėjimo balsas kandidatu, sukurtu aplink stabilumo, patirties ir pragmatiškos politikos idėjas.