Šiuose 1964 m. JAV prezidento rinkimuose dalyvavo JAV prezidentas demokratas Lyndonas Johnsonas ir jo kandidatas viceprezidento pareigoms Hubertas Humphrey iš Minesotos prieš respublikoną Barry Goldwaterį (senatorių iš Arizonos) ir jo kandidatą į viceprezidentus kongresmeną Viljamą Milerį iš Niujorko. Rinkimai vyko 1964 m. lapkričio 3 d.

1963 m. buvo nužudytas prezidentas Džonas F. Kenedis, o JAV prezidentu tapo Lyndonas Johnsonas (jo pavaduotojas). Johnsonas, prisiėmęs pareigas po Kenedžio žūties, 1964 m. kandidatuodamas siekė įtvirtinti ir išplėsti pradėtas reformų kryptis.

Kampanijos temos

Lyndonas Johnsonas kampanijoje siekė tęsti daugelį Kenedžio politikos krypčių ir idėjų, ypač pilietines teisės ir plataus masto socialines programas. Jis rėmė daugybę iniciatyvų, vėliau apibūdinamų kaip "Didžioji visuomenė" (Great Society), kuriomis siekta pagerinti neturtingų žmonių gyvenimo kokybę ir kurios apėmė tokias iniciatyvas kaip Medicare, Medicaid bei aplinkosaugos ir švietimo programas. Svarbu paminėti, kad Johnsonas pareiškė paramą ir 1964 m. priimtam Civilinių teisių aktui, kuris smarkiai pakeitė rasinę segregaciją ir diskriminaciją JAV.

Barry Goldwateris buvo priešingai nusiteikęs: jis ragino žymiai sumažinti federalinės vyriausybės vaidmenį, sumažinti išlaidas socialinėms programoms ir suteikti daugiau galios valstijoms. Jo kampanijos metu konservatyvios idėjos sulaukė didelio dėmesio; tuo metu aktorius Ronaldas Reiganas pasakė garsiąją kalbą "Laikas rinktis" (A Time for Choosing), kuria parėmė Goldwaterį ir padėjo pradėti Reigano politinę karjerą.

Kampanijos tonas buvo aštrus. Johnsono kampanija aktyviai kritikavo Goldwaterį ir vaizdavo jį kaip politinį ekstremistą, galintį kelti grėsmę tiek pilietinėms teisėms, tiek pasaulio saugumui. Vienas labiausiai įsimintinų epizodų buvo antagonistinė reklama — pvz., įtakingoji reklama "Daisy", kuri vaizdavo Goldwaterį kaip potencialią „branduolinio konflikto” riziką. Goldwaterio šalininkai teigė, kad jis ginė laisvę nuo pernelyg didelės vyriausybės kontrolės; tačiau kai kurios jo pozicijos, ypač pasipriešinimas Civilinių teisių aktui dėl konstitucinių priežasčių, paveikė jo rinkėjų bazę ir paskatino kai kuriuos pietų baltuosius rinkėjus pereiti prie Respublikonų partijos.

Rinkimų rezultatai

Rinkimus triuškinamai laimėjo Lyndonas Johnsonas. Jis surinko didžiulę pergalę tiek rinkimų kolegijoje, tiek populiariame balsavime: Johnsonas gavo 486 elektorių balsus, o Goldwateris — 52. Populiarus balsavimas baigėsi maždaug 61,1 % už Johnsoną ir 38,5 % už Goldwaterį. Johnsonas laimėjo 44 valstijas ir Kolumbijos apygardą (Washington, D.C.), o Goldwateris laimėjo 6 valstijas — savo gimtąją Arizoną ir kelias pietines valstijas.

Reikšmė ir pasekmės

1964 m. rinkimai pažymėjo keletą svarbių tendencijų ir ilgalaikių pasekmių:

  • Didelė demokratų pergalė: Johnsono pergalė leido įgyvendinti daug Didžiosios visuomenės iniciatyvų, kurios turėjo ilgalaikį poveikį sveikatos apsaugai, švietimui ir socialinėms paslaugoms.
  • Politinis poslinkis Pietuose: Goldwaterio pozicija dėl Civilinių teisių akto ir jo konservatyvus šūkis pritraukė dalį pietinių baltaodžių rinkėjų prie Respublikonų partijos — tai tapo pradžia ilgesnio istorinio persiskirstymo, kuris vėliau sustiprėjo per 1968–1980 m. rinkimus.
  • Konservatyvumo augimas: nors Goldwateris pralaimėjo, jo idėjos apie mažesnę valdžią ir stipresnę vietinę kontrolę uždegė pokyčius Respublikonų partijoje ir įkvėpė naują konservatorių kartą, kurios dalis vėliau tapo dalimi Reigano judėjimo.
  • Rinkimų kampanijų taktika: 1964 m. kampanija parodė televizijos ir didelių reklamos biudžetų reikšmę — tiek Johnsono sėkmė, tiek „juodosios“ reklamos efektai tapo nauju standartų rinkimų politikoje pavyzdžiu.

Bendrai 1964 m. rinkimai buvo kertinis momentas XX a. JAV politikoje: jie užtikrino plačių socialinių reformų įgyvendinimą, pažymėjo ideologinį skilimą, kuris ilgainiui pakeitė partinę geografiją, ir paskatino konservatorių idėjų įsitvirtinimą šalies politiniame gyvenime.