2002 m. Prancūzijos prezidento rinkimai - 2002 m. balandžio 21 d. ir gegužės 5 d. vykę Prancūzijos prezidento rinkimai. Dabartinis prezidentas Žakas Širakas nusprendė kandidatuoti antrai kadencijai.
2002 m. balandžio 21 d. Žakas Širakas (Jacques Chirac) iš Ralio už Respubliką gavo 19,9 % balsų, o Žanas Mari Le Penas (Jean-Marie Le Pen) iš Nacionalinio fronto - 16,9 % balsų. Abu kandidatai pateko į antrąjį rinkimų turą, kurį vėliau nesunkiai laimėjo Žakas Širakas, surinkęs 82,2 % balsų.
Šie rinkimai tapo viena didžiausių politikos sensacijų Prancūzijos istorijoje: antrąjį turą pasiekusiam Žanui Mari Le Penui sėkmę lėmė didelė rinkėjų fragmentacija pirmajame rate. Dėl to į antrąjį turą nepateko pagrindinis dešiniųjų varžovas ir svarbiausias kairiųjų atstovas — Socialistų partijos kandidatas bei tuometinis premjeras Lionelis Jospinas, kas sukėlė šalies ir užsienio stebėtojų nuostabą ir plačias diskusijas apie rinkimų strategijas.
Po pirmojo rato rezultato įvyko masinis politinis mobilizavimas: tradicinės dešinės ir kairės partijos bei pilietinės iniciatyvos ragino rinkėjus sudaryti vadinamąjį „respublikoninį frontą“ ir balsuoti už Žaką Širaką, kad būtų užkirstas kelias Žano Mari Le Peno patekimui į prezidentūrą. Antrojo turo metu, gegužės 5 d., Širakas laimėjo užtikrintai — jis surinko apie 82 % balsų, o Le Penas — apie 18 %; rezultatas atspindėjo plataus politinio fronto pasipriešinimą kraštutiniam ekstremizmui.
Rinkimų pasekmės buvo reikšmingos: viešoji reakcija ir politinė nenumaldoma reakcija po pirmojo rato paskatino politinius susivienijimus prieš ekstremistinę dešinę. Po perrinkimo Žakas Širakas tęsė prezidentinę kadenciją, o gegužės pradžioje į ministro pirmininko postą buvo paskirtas Jean‑Pierre Raffarin; vėliau tų pačių metų birželio mėnesį surengti parlamento rinkimai suteikė paramą dešiniajai koalicijai. 2002 m. rinkimai ilgalaikiu požiūriu atkreipė dėmesį į radikalėjančių jėgų stiprėjimą ir paskatino diskusijas apie rinkimų sistemą bei partijų strategijas Prancūzijoje.
