617 Patroklas — binarinė Trojos planeta ir ledinių kometų duetas
617 Patroklas — binarinė Trojos planeta: du panašaus dydžio kūnai dalijasi Jupiterio orbita; atrastas 1907 m., dabar laikomi ledinėmis kometomis.
617 Patroklas (pə-troe'-kləs, angliškas tarimas: /pəˈtroʊkləs/) — dvinarė mažoji planeta, sudaryta iš dviejų panašaus dydžio objektų, skriejančių aplink bendrą gravitacijos centrą. Ji yra Trojos planeta, besidalijanti orbitą su Jupiteriu. Ją 1907 m. surado Augustas Kopfas (August Kopff) ir tai buvo antrasis rastas Trojos asteroidas. Naujausi duomenys rodo, kad šie objektai yra ne uoliniai asteroidai, o ledinės kometos arba kometų kilmės kūnai.
Atrankos istorija ir binariškumo atradimas
Patroklas ilgą laiką buvo žinomas kaip vienalytis Trojos asteroidas, tačiau 2001 m. adaptyvios optikos ir kosminių observatorijų stebėjimai atskleidė, kad tai yra dviejų dalių sistema. Abu komponentai yra panašaus dydžio ir sukasi aplink bendrą masos centrą. Dviejų dalių struktūra leido tiksliau įvertinti bendrą masę ir vidinį tankį.
Fizinės savybės ir sudėtis
Stebėjimai infraraudonųjų spindulių ir optiniais spektrometrais rodo, kad Patroklas turi mažą albedą (tamsią paviršiaus dangą) ir spektro charakteristikas, būdingas P- arba D-tipo objektams — t. y. turinčius daug anglies ir organinių medžiagų. Įvertintas vidinis tankis yra labai mažas (apytiksliai žemesnis nei už uolinių objektų), kas leidžia manyti, jog sistema yra sudaryta iš vandens ledo, organinių medžiagų ir didelės poringumo dalies. Dėl šių požymių Patroklas dažnai vadinamas „ledinės kometos“ kandidatų pora — tai gali būti kometų branduoliai, kuriuos Saulės sistemos evoliucija atvedė į Jupiterio orbitą.
Orbita ir dinamika
Kaip Trojos objektas, Patroklas kerta Jupiterio orbitą, judėdamas kartu su planeta per vieną Saulės apsisukimą, bet stabilioje pozicijoje, susijusioje su Jupiterio Lagrange vietomis. Dviejų komponentų tarpusavio periodas yra kelių dienų eilėje, o abiejų kūnų panašūs dydžiai rodo, kad jie gali būti suformavęsi kartu arba vėliau susijungę per sudėtingus gravitacinius procesus.
Reikšmė ir tolesni tyrimai
Tyrimai apie Patroklą svarbūs suprasti Saulės sistemos formavimąsi ir migraciją. Mažas tankis ir „kometinė“ sudėtis yra vienas iš argumentų, kad daugelis Trojos objektų galėjo kilti už Neptūno ir vėliau būti perkelti į dabartines orbitas; tai atitinka Saulės sistemos dinaminių modelių (pvz., Nice model) prognozes.
Be žemės observatorijų, šį objektą tyrinės ir kosminės misijos: NASA misija Lucy numatyta aplankyti Trojos grupės keletą objektų, o jos išplėstinė fazė apima ir Patroklą — tai suteiks tiesioginius duomenis apie paviršių, formą, sudėtį ir dvinarės sistemos dinamyką.
- Pagrindiniai faktai:
- Tipas: dvinarė Trojos mažoji planeta
- Atrasta: 1907 m. (Augustas Kopfas)
- Sudėtis: tikėtina ledinė / kometinė su tamsia, organine danga
- Reikšmė: svarbus pavyzdys Trojos grupės įvairovės ir Saulės sistemos migracijos tyrimams
Apibendrinant, 617 Patroklas — tai neįprasta dvinarė sistema Trojos zonoje, kurios fizinės savybės kelia rimtus klausimus apie mažųjų kūnų kilmę ir sudėtį. Tolimesni stebėjimai ir misijos, tokios kaip Lucy, padės patikslinti ar šie objektai iš tiesų yra „ledinės kometos“ ar kitaip suformuoti Trojos kūnai.
Orbita
Patroklas skrieja Jupiterio Lagranžo taške, L5 , orbitoje, kuri vadinama "Trojos mazgu" pagal vieną iš legendinio Trojos karo pusių (kitas mazgas vadinamas "graikų mazgu"). Patroklas yra vienintelis Trojos stovyklos objektas, pavadintas graikų personažo vardu; Trojos asteroidų pavadinimų taisyklės buvo sukurtos tik po to, kai Patroklui buvo suteiktas vardas (panašiai ir asteroidas Hektoras yra vienintelis Trojos stovyklos graikų personažas).
Dvejetainis
2001 m. nustatyta, kad Patroklas yra dvinaris objektas, sudarytas iš dviejų beveik vienodo dydžio asteroidų. 2006 m. vasario mėn. astronomų grupė, vadovaujama Franko Marčio, tiksliai išmatavo sistemos orbitą naudodama Kecko lazerio vedančiosios žvaigždės adaptyviosios optikos sistemą. Jie manė[1] , kad abu asteroidai aplink savo masės centrą apsisuka per 4,283±0,004 d 680±20 km atstumu, apibūdindami beveik apskritiminę orbitą. Sudėjusi savo stebėjimus su 2000 m. lapkričio mėn. atliktais šiluminiais matavimais, komanda pagalvojo, kokio dydžio galėtų būti šios sistemos asteroidai. Šiek tiek didesniam asteroidui, kurio skersmuo 122 km, ir toliau suteikiamas Patroklo vardas. Mažesnysis asteroidas, kurio skersmuo 112 km, nuo šiol vadinamas Menoetu (pilnas pavadinimas (617) Patroklas I Menoetas), pagal legendinio Patroklo tėvo vardą. Jo laikinasis pavadinimas buvo S/2001 (617) 1.
Iš ko jie pagaminti
Kadangi asteroidų tankis (0,8 g/cm³) yra mažesnis nei vandens ir maždaug trečdaliu mažesnis nei uolienų, F. Marchis vadovaujama tyrėjų grupė teigia, kad Patroklo sistema, anksčiau laikyta uolinių asteroidų pora, savo sudėtimi yra panašesnė į kometą. Manoma, kad daugelis Trojos asteroidų iš tikrųjų yra mažos planetos, užfiksuotos Jupiterio ir Saulės sistemos Lagranžo taške per tolimesnę planetų milžinių migraciją prieš 3,9 mlrd. metų. Tokį scenarijų pasiūlė A. Morbidelli su kolegomis 2005 m. gegužės mėn. žurnale "Nature" paskelbtame straipsnių cikle.
Ieškoti