624 Hektoras yra didžiausias iš Jovijos Trojos asteroidų, atrastas 1907 m. astronomo Augusto Kopfo. Tai tamsus, rusvai raudonas D tipo kūnas, priklausantis Jupiterio lydiniams, kurių orbitos glaudžiai susijusios su Jupiterio trajektorija.

Orbitos padėtis ir pavadinimas

Hektoras užima Jupiterio Lagranžo tašką L4, vadinamą „graikiškuoju“ mazgu, nes ten tradiciškai talpinami Trojos karo „graikų“ pusės pavadinimai. Ironiška, kad Hektoras pavadintas Trojos didvyriu Hektoru ir todėl yra vienas iš keleto asteroidų, „neteisingai“ atsidūrusių priešingoje stovykloje (kitas gerai žinomas pavyzdys – 617 Patroklas, esantis L5 žiede).

Išvaizda ir sandara

Hektoras pasižymi labai netaisyklinga ir ištempta forma – matmenys maždaug 370 × 200 km. Jo tamsi, rausva spalva ir D tipo spektras rodo organinių medžiagų ir angliavandenilių buvimą, o albedas yra labai mažas, todėl jis atspindi tik nedidelę dalį krintančios šviesos.

Dėl savo formos ir matmenų mokslininkai mano, kad Hektoras gali būti kontaktinis dvinaris – du ankščiau atskiri kūnai, susijungę veikiančios gravitacijos dėka. Tokia sandara būtų panaši į 216 Kleopatrą, kuris taip pat yra sudėtingos, dvigubos struktūros pavyzdys. Galimas susikaupimas ir atšokimas po sprogstamos žūties ar lėtos kelių kūnų sankaupos susiliejimo galėtų paaiškinti šiandien matomą formą.

Stebėjimai ir rotacija

Nors 1993 m. Hubble'o kosminis teleskopas nepajėgė išspręsti visų smulkmenų dėl ribotos kampinės skiriamosios gebos, vėlesnės žemės observatorijų stebėjimų kampinės rezoliucijos tyrimai patvirtino ilgesnę formą. Šviesio kitimas (lightcurve) taip pat rodo gana greitą sukimosi judesį ir reikšlią geometriją, sudėtinginančią tikslią tūrio ir masės įvertinimą.

2006 m. liepos 17 d. Keck observatorijos 10 m II teleskopas naudodamas lazerinės kreipiamosios žvaigždės adaptyviosios optikos (AO) sistemą aptiko, kad Hektoro aplinkoje yra mažesnis palydovas. Dėl geros AO korekcijos (kampinė skiriamoji geba ~0,060 lanko sekundės K juostoje) buvo užfiksuotas ~15 km skersmens mėnulis, esantis maždaug 1000 km atstumu nuo Hektoro centro. Preliminarus palydovo pavadinimas yra S/2006 (624) 1. Kol kas Hektoras yra pirmasis atrastas Trojos asteroidas L4 taške, turintis žinomą palydovą; antrasis didelis Trojos dvinaris – 617 Patroklas – yra sudarytas iš dviejų panašaus dydžio komponentų ir yra L5 grupėje.

Reikšmė ir tolimesni tyrimai

Hektoro netaisyklinga forma, galimas kontaktinis dvinaris pobūdis ir palydovas daro jį svarbiu objektu suprasti Trojos asteroidų kilmę ir evoliuciją. Tyrimai suteikia įžvalgų apie ankstyvą Saulės sistemos dinaminius procesus, susijusius su migracija, susidūrimais ir akrecija. Tolimesni stebėjimai, įskaitant aukštos raiškos teleskopinę fotografiją, radarinius matavimus bei būsimas kosmines misijas, galėtų tiksliau nustatyti Hektoro masę, tankį, cheminę sudėtį ir palydovo orbitinę charakteristiką.

Santrauka:

  • 624 Hektoras – didžiausias Jovijos Trojos asteroidų grupės atstovas, atrastas 1907 m. Augusto Kopfo;
  • D tipo, tamsus ir rausvas kūnas, labai ištįsusios formos (≈370 × 200 km), galimai kontaktinis dvinaris;
  • Turi maždaug 15 km skersmens palydovą S/2006 (624) 1, rastą 2006 m. Keck AO stebėjimų metu;
  • Ypatingai svarbus objektas Saulės sistemos ankstyvųjų procesų ir Trojos komplekso kilmės tyrimams.