Alice Herz-Sommer, dar žinoma kaip Alice Sommer (1903 m. lapkričio 26 d. – 2014 m. vasario 23 d.), buvo čekų ir britų pianistė, muzikos pedagogė ir supercentenė iš Bohemijos. Ji išgyveno Terezino koncentracijos stovyklą ir ilgą laiką buvo laikoma seniausia gyva Holokaustą išgyvenusia moterimi; tačiau vėliau paaiškėjo, jog dviem mėnesiais vyresnis buvo Lenkijoje gimęs izraelietis Jizraelis Kristalas.

Ankstyvas gyvenimas ir muzikinė veikla

Herz gimė 1903 m. lapkričio 26 d. Prahoje, Austrijoje-Vengrijoje, šeimoje su seserimi dvynuke Marianą. Ji priklausė žydų bendruomenei ir anksti susidomėjo muzika. 1931 m. ji ištekėjo už verslininko ir muzikanto mėgėjo Leopoldo Sommerio; pora susilaukė sūnaus Rafaelio Sommerio. Alice tapo žinoma dėl savo subtilaus intonacijos pojūčio ir repertuaro, kuriame dominuodavo klasikiniai kūriniai (ypač Mozarto, Schuberto, Bacho interpretacijos).

Per karą – Terezinas ir muzika kaip išlikimo priemonė

Antrojo pasaulinio karo metais Herz ir jos šeima buvo ištremti į Terezino (Theresienstadt) getą–koncentracijos stovyklą, kurią naciai kartais naudojo kaip "propagandinį" modelį. Ten Alice dažnai grojo kitiems kaliniams, koncertavo mažomis kamerinėmis programomis ir taip padėjo išlaikyti kultūrinį gyvenimą stovykloje. Muzika, pasak jos, buvo svarbi išlikimo priemonė ir vidinė atrama sunkiomis sąlygomis.

Šeima ir praradimai

Jos vyras Leopoldas Sommeris buvo išsiųstas į Aušvicą; nors trumpam išgyveno, vėliau 1944 m. mirė Dachau stovykloje. Vienintelis jų vaikas, Rafaelis Sommeris, tapo violončelininku ir dirigentu; jis mirė 2001 m. Po karo Alice gyveno Izraelyje, dirbo muzikos mokytoja ir koncertavo Izraelyje bei Jeruzalėje.

Vėlesnis gyvenimas, persikėlimas į Londoną ir amžius

1986 m. Herz-Sommer persikėlė į Belsizos parką Londone, kur gyveno daug metų ir tebegiedojo pianino muziką iki labai garbaus amžiaus. Ji dažnai dalyvavo interviu, koncertuose ir dokumentiniuose filmuose, kuriuose pasakojo apie santykį su muzika, praradimus ir asmeninę filosofiją. Alice pabrėždavo optimizmo, atjautos ir meilės muzikai svarbą kaip priežastis, padėjusias jai išlikti emociškai stipriai.

2013 m. jos gyvenimas buvo vaizduojamas trumpametražiame dokumentiniame filme "The Lady in Number 6: Music Saved My Life", kuris 2014 m. pelnė Oskarą už geriausią trumpą dokumentinį filmą. Tai dar labiau išpopuliarino jos istoriją plačiajai auditorijai.

Mirtis ir palikimas

Herz-Sommer mirė 2014 m. vasario 23 d. rytą Londone, Anglijoje, dėl natūralių priežasčių, sulaukusi 110 metų. Jos ilgaamžiškumas, muzikos įtaiga ir atvira požiūris į gyvenimą padarė ją simboline figūra – tiek Holokausto istorijai, tiek platesnei diskusijai apie menų reikšmę žmogiškumui ir išlikimui. Alice liko prisimenama kaip pedagogė, atlikėja ir liudininkė, kuri per muziką rado prasmę net pačiose tamsiausiose gyvenimo akimirkose.