Anastasio Somoza Debayle — Nikaragvos prezidentas (1967–1979)
Anastasio Somoza Debayle — Nikaragvos prezidentas (1967–1979): autoritarinis lyderis, sandinistų pasipriešinimas, JAV parama, tremtis ir 1980 m. nužudymas.
Anastasio „Tachito“ Somoza DeBayle (g. 1925 m. gruodžio 5 d., Leonas, Nikaragva – m. 1980 m. rugsėjo 17 d., Asunsijonas, Paragvajus) oficialiai buvo 73-iasis ir 76-asis Nikaragvos prezidentas. Būdamas Nikaragvos Nacionalinės gvardijos vadas, jis faktine įtaka ir valdžia kontroliavo šalį 1967–1979 m., nors formaliai jo valdymo etapai apėmė prezidento pareigas 1967–1972 ir 1974–1979 metais. Somoza atstovavo ilgai trukusiai Somozų šeimos diktatūrai, kuri dominavo šalies politikoje nuo 1930‑ųjų.
Ankstyvas gyvenimas ir šeimos valdžia
Somoza Debailas buvo diktatoriaus Anastasio Somoza Garcíjos sūnus; jo šeima sukūrė politinį ir ekonominį tinklą, per kurį kontroliavo didelę dalį šalies verslo ir valstybinių institucijų. Somoza užsitikrino pareigas Nacionalinėje gvardijoje ir naudojosi jos jėga palaikydamas savo režimą bei slopindamas politinę opoziciją.
Valdymas, represijos ir korupcija
Somoza valdė autoritariškai: opozicija buvo persekiota, politiniai varžovai — areštuojami ar represuoti, o laisvė spaudai ir pilietinės laisvės dažnai smukdavo. Jo valdymo metu augo turtinė nelygybė — Somozų šeima ir artimi sąjungininkai konsolidavo turto perdavimo kanalus, kontroliavo svarbias ekonomines sritis ir dažnai buvo kaltinami plačiu mastu vykdoma korupcija.
1972 m. Managua smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimo; tarptautinė parama atrodė gausi, tačiau daug priežiūros ir fondo paskirstymo sulaukė kritikos — šis įvykis dar labiau pavertė Somozų režimą nepopuliariu daugumos gyventojų akyse ir paskatino opozicijos, įskaitant Sandinistų Nacionalinio Išsivadavimo Frontą (FSLN), augimą.
Sandinistų priešprieša ir užsienio parama
Daugeliui žmonių Somoza nepatiko kaip lyderis. Sandinistų nacionalinio išsivadavimo fronto grupė norėjo paversti Nikaragvą geresne šalimi ir kovojo prieš Somozų režimą nuo 1960‑ųjų pabaigos. Juos rėmė tiek vidaus oponentai, tiek užsienio valstybės: Sovietų Sąjunga ir Kuba teikė sandinistams finansinę ir karinę paramą, kad šie toliau kovotų su Somozų šeima. Intensyvėjančios ginkluotos operacijos ir visuomenės nepasitenkinimas galiausiai privedė prie režimo žlugimo 1979 m.
Jungtinių Valstijų vaidmuo ir režimo žlugimas
Istoriškai Somoza laikėsi artimų ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios kai kuriais laikotarpiais suteikdavo karinės ir politinės paramos. Tačiau 1970‑ųjų pabaigoje, ypač po žmogaus teisių pažeidimų ir didėjusio tarptautinio bei vidaus spaudimo, amerikiečių politika pasikeitė. 1979 m. Somoza neteko esminio užsienio palaikymo — tai labai prisidėjo prie sandinistų pajėgumo įgauti pergalę.
Pabėgimas, egzilis ir nužudymas
1979 m. liepos 17 d. Somoza pasitraukė iš prezidento posto ir paliko šalį. Jis pabėgo į Majamį, bet JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) jo į Jungtines Valstijas neįleido. Somoza išvyko į Paragvajų, kur rado prieglobstį diktatoriaus Alfredo Stroessnero režime. 1980 m. rugsėjo 17 d. sandinistų kovotojai nužudė Somozą DeBayle Asunsijone — jis žuvo užpuolimo metu, kai buvo atakuotas jo automobilis ir žuvo nuo šūvių.
Paveldas ir reikšmė
Somoza paliko prieštaringą palikimą: vieni atsimena jo režimą kaip stabilumo ir antikomunistinės politikos laikotarpį, kiti — kaip represyvų, korumpuotą ir neatsakingą vadovavimą, kuris ilgainiui sukėlė gilius socialinius ir ekonominius konfliktus. Jo žlugimas atvėrė kelią Sandinistų valdymui Nicaragvoje ir dideliems pokyčiams regione įtakos ir geopolitikos srityse per 1980‑uosius metus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Anastasio Somoza DeBayle?
A: Anastasio Somoza DeBayle buvo 73-iasis ir 76-asis Nikaragvos prezidentas, vadovavęs šaliai 1967-1979 m.
K: Kodėl daugelis žmonių nemėgo Somozos kaip lyderio?
Atsakymas: Daugelis žmonių nemėgo Somozos kaip lyderio dėl jo autoritarinio valdymo ir korupcijos.
K: Kas buvo Sandinistų nacionalinio išsivadavimo frontas?
A: Sandinistų nacionalinio išsivadavimo frontas buvo grupė, kuri siekė paversti Nikaragvą geresne šalimi ir kurią palaikė tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.
K: Ką Somoza bandė daryti, kad sustabdytų sandinistus ir visus, kurie juos palaikė?
A: 1975 m. Somoza Debailas bandė sustabdyti sandinistus ir visus juos rėmusius Nikaragvos gyventojus.
K: Kurios šalys skyrė pinigų sandinistams, kad šie toliau kovotų su Somozos šeima?
A: Sovietų Sąjunga ir Kuba davė sandinistams pinigų, kad šie toliau kovotų su Somozų šeima.
K: Kada Somoza pasitraukė iš prezidento posto ir kur jis išvyko?
A.: 1979 m. liepos 17 d. Somoza pasitraukė iš prezidento posto ir pabėgo į Majamį, tačiau JAV prezidentas Jimmy Carteris neleido jam įvažiuoti į šalį. Somoza išvyko į Paragvajų.
K: Kaip Somoza mirė ir kas jį nužudė?
A: Somozą DeBayle'į 1980 m. rugsėjo 17 d. nužudė sandinistai.
Ieškoti