Bernardas Herrmannas (1911 m. birželio 29 d. - 1975 m. gruodžio 24 d.) - amerikiečių kompozitorius, žinomas kaip filmų muzikos autorius. Herrmannas paliko ryškų pėdsaką kino istorijoje dėl savo išskirtinio orkestravimo, atmosferiškų temų ir gebėjimo muzika sustiprinti filmo psichologinį poveikį.

Gyvenimas ir karjera

Herrmannas gimė Niujorke ir muzikoje aktyviai reiškėsi visą savo gyvenimą — kaip kompozitorius, dirigentas ir radijo muzikos režisierius. Pradėjęs karjerą radijuje, jis rašė muziką radijo dramatizacijoms ir dirbo su žymiais atlikėjais bei prodiuseriais. Vėliau Herrmannas persiorientavo į kino industriją ir tapo vienu įtakingiausių XX a. antros pusės filmų kompozitorių.

Stilius ir muzikiniai bruožai

Herrmanno kūrybai būdingi:

  • originalus orkestravimas — dažnai naudojo netikėtus instrumentų derinius ir tekstūras;
  • psichologinė muzikinė įtampa — muzika ne tik papildydavo vaizdą, bet ir kurdavo personažų vidinį pasaulį;
  • temų ir leitmotyvų naudojimas — trumpi, įsimintini motyvai kartojami ir permąstomi viso filmo metu;
  • drąsus eksperimentavimas su skambesiu — pavyzdžiui, garsiai žinoma jo sprendimų panaudoti tik stygų orkestrą filme Psichopatas, taip sukuriant aštrų ir organišką skausmo arba grėsmės įspūdį.

Bendradarbiavimas su kino kūrėjais

Herrmannas dažnai dirbo su režisieriumi Alfredu Hitchcocku, o jų partnerystė davė kelis kino muzikos šedevrus. Tarp jų yra filmai "Psichopatas", "Į šiaurę nuo šiaurės vakarų", "Žmogus, kuris žinojo per daug" ir "Vertigo". Herrmanno muzika šiems filmams ne tik pabrėžė siužeto dramą, bet dažnai tapo pats savaime atpažįstamu autoriaus ženklu.

Svarbiausi darbai

Be Hitchcocko filmų, Herrmannas parašė įsimintinas partitūras daugeliui kitų reikšmingų kino juostų. Jau anksčiau jis sukūrė muziką tokiems filmams kaip "Pilietis Keinas" ir "Baimės ragas", o vėlesniuose dešimtmečiuose dirbo su įvairiais režisieriais, tarp jų ir su jaunaisiais kino kūrėjais. Tarp paskutinių jo darbų yra muzika filmaiui "Taksistas", kuris pasirodė po kompozitoriaus mirties.

Herrmannas taip pat rašė muziką radijo dramoms, įskaitant kūrinius, skirtus Orsonui Velsui. Jis prisidėjo ir prie kelių Rėjaus Harihauzeno fantastinių filmų bei daugelyje televizijos projektų.

Apdovanojimai ir palikimas

Už 1941 m. sukurtą filmą "Velnias ir Danielis Vebsteris" jis pelnė "Oskarą". Jo muzika sulaukė pripažinimo dėl savo originalumo ir didelio emocinio poveikio. Herrmanno kūryba stipriai paveikė vėlesnes kino muzikos kartas — daugelis kompozitorių, dirbančių filme, nurodo jį kaip svarbią įtaką.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Herrmannas išsiskyrė profesionalumu ir reiklumu muzikoje. Jis mirė 1975 m. gruodžio 24 d.; paskutiniai jo darbai ir po mirties rodoma įtaka prisidėjo prie tęstinės jo reputacijos kaip vieno iš svarbiausių XX a. filmų kompozitorių.