Džonas „Džonis Obuoliukas“ Čapmanas – obelų sodintojas ir liaudies herojus
Džonas „Džonis Obuoliukas“ Čapmanas — obelų sodintojas ir liaudies herojus: basas misionierius, gamtosaugininkas, sodino obeles po Ameriką, palikęs legendų ir įkvėpimo paveldą.
Džonas "Džonis Obuoliukas" Čapmanas (1774 m. rugsėjo 26 d. – 1845 m. kovo 18 d.) buvo žymus amerikiečių liaudies herojus, krikščionių misionierius ir pionierius. Jo pravardė kilo dėl to, kad jis sodino obelis visuose Amerikos vidurio vakaruose. Daugelį metų jis klajojo po šalį, dažnai basas ir su puodu ant galvos, sodindamas obelis, skaitydamas ir mokydamas Biblijos, pasakodamas istorijas bei bendraudamas su Amerikos čiabuviais, laukiniais gyvūnais ir naujakuriais. Dėl savo paprasto gyvenimo būdo, gamtos puoselėjimo ir pasakų apie jo gerą širdį jis tapo tikru liaudies didvyriu.
Gyvenimas ir kelionės
Čapmanas gimė Leominsteryje, Masačusetso valstijoje. Suaugęs gyveno ir dirbo daugiausia Pensilvanijoje, Ohajo, Indianos ir Ilinojaus teritorijose. Jis kūrė sodus ir sausąsias plantacijas (nurseries) prie upių bei kelių — vietose, kur ateidavo naujakuriai. Kartais jis palikdavo apsodintą sklypą aptvertą, kad jauni medeliai galėtų užaugti iki pardavimo ar perdavimo, o pats keliaudavo toliau.
Obelų sodinimo būdas ir tikslas
- Čapmanas dažniausiai sodino obelis iš sėklų, o ne atkurdavo iš genėjinių ar skiepytų veislių. Dėl to jo obelys davė labai įvairius, dažnai rukštesnius vaisius — jos tiko daugiausia sidro arba maistui gyvuliams, o ne stalo obuoliams.
- Jo tikslas nebuvo vien gražūs sodai: obelys suteikdavo naujakuriams maisto šaltinį, papildomą pajamų šaltinį (sidro gamyba) ir medieną. Obelis taip pat padėjo stabilizuoti žemės naudojimą ir skatino bendruomenių kūrimąsi.
- Jis pardavinėjo arba mainė darželius, o kartais ir dovanojo medelius, paeikindamas jų priežiūrą vaikams ar naujiems savininkams.
Tikėjimas, įpročiai ir santykiai su vietiniais gyventojais
Čapmanas buvo pamaldus žmogus — jis domėjosi ir skleidė religinę mintį, o savo kelionėse ne kartą dalinosi Bibline medžiaga. Jis buvo žinomas dėl atjautos ir draugiškumo: palaikė tvarkingus santykius su daugeliu Amerikos čiabuviais, kuriems dažnai padėdavo arba mainėsi su jais produktais ir žiniomis. Jo išvaizda — paprasti drabužiai, dažnai basas einant (nors žiemą ir šaltesniais periodais jis avėdavo batus), bei įgula puodo ant galvos — tapo ikoniškais istoriniais vaizdiniais.
Paveldas ir kultūrinė reikšmė
Džonas Čapmanas paliko įvairialypį palikimą:
- Jis tapo simboliu gamtos puoselėjimo, ankstyvojo aplinkosaugos sąmoningumo ir dorių pionierių, kurie kūrė bendruomenes ribotomis priemonėmis.
- Apie jį parašyta daugybė pasakų, dainų, meno kūrinių, knygų ir vėlesnių filmų — jo istorija buvo adaptuojama ir idealizuojama, todėl kartais atskirti faktus nuo legendų būna sudėtinga.
- Jo kapavietė ir atminimo vietos, pavyzdžiui, Johnny Appleseed parkas Fort Wayne, Indianos valstijoje, saugo jo atminimą ir pritraukia lankytojus bei mokyklų ekskursijas.
Mitai ir realybė
Nors apie Čapmano keliones ir poelgius susikūrė daugybė legendų (pvz., kad jis niekada nesimokė žemės įsigyti ar kad gyveno visiškai vienišas ir atsiskyrėlišką gyvenimą), istorikai pabrėžia, jog jis veikė strategiškai: kūrė sodus kartu su teisėtais žemės pirkimais arba juos aptvėrė, kad medeliai galėtų užaugti, ir bendradarbiavo su vietiniais gyventojais bei naujakuriais. Jo elgesyje susipynė religinės pažiūros, praktinė naudinga veikla ir didelė pagarba gamtai.
Džonas "Džonis Obuoliukas" išlieka ryški XIX a. migracijos ir pionieriškumo figūra — tiek istoriniu, tiek kultūriniu požiūriu. Jo istorija primena, kaip viena žmogaus idėja (sodinimas ir dalinimasis medeliais) gali ilgainiui pakeisti kraštovaizdį ir palikti ilgalaikį poveikį bendruomenėms.
Vaizdas iš Howe's istorinės kolekcijos
Faktai
Teigiama, kad Džonas Čapmanas Vilkeso-Baro regione gyveno apie 1790-uosius metus ir vertėsi medelyno darbininko profesija, tačiau kada jis priėmė švedoborgų tikėjimą ir pradėjo misionierišką veiklą, negalime tiksliai pasakyti, nors tikėtina, kad tai įvyko dar prieš jam pasiekiant vakarinę Pensilvanijos dalį. Yra keletas ankstyvų pasakojimų, kuriuose Johnny pasakoja apie savo, kaip "Biblijos misionieriaus", veiklą Potomako upėje, kai jis buvo jaunas, o Johnny dvejus ar trejus metus iš eilės buvo pastebėtas Potomako pakrantėse Virdžinijos rytuose, renkantis sėklas iš sidro gamyklų išspaudų XVII a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. obuolių sėklos, kurias Johnny gaudavo, buvo nemokamos, nes sidro gamyklos norėjo, kad būtų pasodinta daugiau obelų, kad pagerėtų jų verslas.
Mirdamas Johnny Appleseedas paliko daugiau kaip 1 200 akrų ploto medelynų, kuriuos jis paliko savo seseriai. Be to, jis turėjo keturis sklypus, esančius Alleno apygardoje, Indianos valstijoje, kuriuose buvo 15 000 medelių medelynas.
Įrašai rodo, kad Džonas Čapmanas pasirodė prie Licking Creek, dabartinėje Licking apygardoje, Ohajo valstijoje, 1800 m., kai jam buvo dvidešimt šešeri. Jis tikriausiai atvyko prie Muskingum upės, kad pasodintų augalus netoli Pabėgėlių trakto, kuris netrukus pasipildys naujakuriais, kai Kongresas iš tikrųjų imsis skirti žemes. 1798 m. balandį Kontinentinis kongresas ratifikavo nutarimus dėl valstybinės žemės dovanojimo tiems, kurie išvyko iš Kanados ir Naujosios Škotijos kovoti su britais Revoliuciniame kare. Iš tikrųjų žemės buvo išskirtos 1801 m., o patentai išduoti 1802 m. Nuo 160 akrų iki 2 240 akrų ploto žemės dotacijos buvo skiriamos atsižvelgiant į patento savininko pastangas kare. Johnny, būdamas tikras jankis, pasistengė ir pasodino savo medelynus dar prieš atvykstant pabėgėliams. Likingo apygardoje, tuomet priklausiusioje Fairfildui, gyveno tik trys baltųjų šeimos. Kai šeimos jau buvo pasirengusios įsikurti šioje vietovėje, Johnny žemės sklypai jau buvo paruošti pardavimui.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Džonas Čapmanas?
A: Džonas Čapmanas buvo amerikiečių liaudies didvyris, krikščionių misionierius ir pionierius.
Klausimas: Kaip Džonas Čapmanas gavo pravardę "Džonis Obuolys"?
A: Džonas Čapmanas gavo pravardę "Džonis Obuolys" dėl to, kad Amerikos Vidurio Vakaruose sodino obelis.
K: Kuo Džonas Čepmenas žinomas be medžių sodinimo veiklos?
A: Be medžių sodinimo, Džonas Čapmanas žinomas kaip krikščionių misionierius, mokęs Biblijos, pasakojęs istorijas ir draugavęs su Amerikos indėnais, laukiniais gyvūnais ir kitais naujakuriais.
K: Kodėl kai kurie žmonės mano, kad Džonas Čapmanas buvo ankstyvas gamtosaugininkas arba "medžių augintojas"?
A: Kai kurie žmonės laiko Džoną Čapmaną ankstyvuoju gamtosaugininku arba "medžių mylėtoju" dėl jo aistros sodinti medžius ir saugoti gamtą.
K: Kaip Džonas Čapmanas keliavo po šalį?
A.: Didžiąją suaugusio žmogaus gyvenimo dalį Džonas Čapmanas keliavo po šalį dažniausiai basas ir su puodu ant galvos.
K: Kur gimė Džonas Čapmanas?
A: Džonas Čapmanas gimė Leominsteryje, Masačusetso valstijoje.
K: Kur palaidotas Džonas Čapmanas?
A: Džonas Čapmanas palaidotas Johnny Appleseed parke Fort Wayne, Indianoje.
Ieškoti