Johnas Craigas Venteris (gimė 1946 m. spalio 14 d.) – amerikiečių biotechnologas ir verslininkas. Jis buvo vienas iš pirmųjų mokslininkų, sėkmingai pritaikiusių viso genomo „shotgun“ sekoskaitos metodiką ir taip prisidėjęs prie žmogaus genomo sekos nustatymo. Venteris ir jo komanda taip pat vadovavo darbui, kuriuo 2010 m. pristatyta pirmoji gyvybinė ląstelė su visiškai sintetiniu genomu (žinoma kaip JCVI‑syn1.0).
Švietimas ir ankstyvoji karjera
Venteris pradėjo karjerą dirbdamas su molekuline biologija JAV sveikatos institucijose (NIH), kur propaguodamas naujus technologinius sprendimus prisidėjo prie genų atrankos metodų plėtros. Jis išgarsėjo vystydamas ir taikydamas išreikštų sekų (EST – expressed sequence tag) metodiką, kuri leido greitai identifikuoti ir katalogizuoti genų fragmentus. Vėliau jis įkūrė nezavisomas mokslinių tyrimų organizacijas, siekdamas spartinti genomo mokslų pažangą ir taikomųjų sprendimų kūrimą.
Celera, Genominių tyrimų institutas ir verslo iniciatyvos
Venteris įkūrė privataus sektoriaus įmonę "Celera Genomics", kuri 1990‑aisiais ir 2000‑ųjų pradžioje aktyviai dalyvavo konkurencijoje su tarptautiniu Žmogaus genomo projektu. Celera taikė viso genomo „shotgun“ sekoskaitos metodą, kurio dėka buvo paskelbti žmogaus genomo juodraščiai 2000–2001 m. Be Celera, Venteris yra įkūręs Genominių tyrimų institutą (TIGR) ir vėliau sujungė tyrimų pajėgas į J. Craigo Venterio institutą (JCVI), kuriame derinami fundamentiniai ir taikomieji sintetinės biologijos, mikrobiologijos ir ekologinės genomikos darbai.
Sintetinė biologija ir jūrų genomika
Venterio mokslinė veikla apima ne tik žmogaus genomo sekoskaitą, bet ir aplinkos genomiką. Jo organizuotos ekspedicijos, tokios kaip Global Ocean Sampling ir Sorcerer II projektas, registravo didžiulę genetinę įvairovę pasaulio vandenynuose ir atskleidė naujus mikroorganizmų genus bei biochemines funkcijas. Sintetinės biologijos srityje JCVI komandai vadovaujant 2010 m. buvo pristatyta pirmoji ląstelė, kuriai DNR buvo pagaminta sintetiškai ir kurią pavyko „paleisti“ bei klonuoti. Vėlesniais metais institute taip pat atlikti darbai, skirti sukurti minimalų gyvybei reikalingų genų rinkinį bei toliau tirti praktiškas sintetinių genomo panaudojimo galimybes.
Poveikis, įvertinimai ir ginčai
Venteris sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos. Jis buvo įtrauktas į žurnalo "Time" 2007 ir 2008 m. sudarytą įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą "Time 100". 2010 m. britų žurnalas "New Statesman" įtraukė Venterį į 14‑ąją vietą sąraše "50 įtakingiausių pasaulio asmenybių 2010". Tačiau jo privatūs projektai ir pastangos patentuoti genetinę informaciją, taip pat sintetinės gyvybės kūrimo etiniai ir saugumo klausimai sukėlė plačias diskusijas mokslinėje bendruomenėje ir visuomenėje. Kritikai kėlė klausimus dėl genų komercializavimo, duomenų prieinamumo bei sintetinių organizmų kontrolės.
Asmeninis gyvenimas ir požiūriai
Pats Venteris paauglystėje atpažino tam tikrus elgesio bruožus, susijusius su ADHD, ir vėliau savo DNR tyrimuose aptiko su ADHD susijusių genų variacijas. Viešai jis kelis kartus yra sakęs, kad yra ateistas. Venteris taip pat yra žinomas kaip aktyvus verslininkas ir investuotojas, skatinęs inovacijas biotechnologijų srityje.
Lemtinga reikšmė
C. Venterio veikla ženkliai paspartino genomo sekoskaitos technologijų taikymą ir prieinamumą, paskatino sintezės biologijos vystymąsi bei išplėtė supratimą apie Žemės mikrobiologinę įvairovę. Nors jo metodai ir požiūriai dažnai buvo prieštaringi, jo indėlis į genomikos mokslą ir biotechnologijų industriją yra reikšmingas.