Celera: JAV genomikos kompanija, tyrusi ir komercializavusi žmogaus genomą

Celera — JAV genomikos įmonė, komercializavusi žmogaus genomą: konkurencija ir bendradarbiavimas su Žmogaus genomo projektu; įtakingi mokslininkai Venter ir Smith; dabar priklauso Quest Diagnostics.

"Celera" yra Kalifornijoje (JAV) registruota korporacija, įkurta 1998 m. siekiant atrasti, analizuoti ir komercializuoti informaciją apie DNR sekų analizę, ypač apie žmogaus genomą. Iš pradžių "Celera" buvo įkurta su tikslu greičiau ir efektyviau nuskaityti žmogaus genomą, pasitelkiant naujas automatizuotas sekvenavimo technologijas ir skaičiavimo metodikas. Dabar bendrovė, kurios veikla per laiką keitėsi nuo tyrimų link diagnostikos sprendimų, visiškai priklauso klinikinių laboratorijų paslaugas teikiančiai korporacijai "Quest Diagnostics".

Pirmasis "Celera" prezidentas Craigas Venteris kartu su molekulinių biologų grupe, kurioje buvo ir jų partneriai, tarp kurių – Hamiltonas Smithas, buvo atsakingi už pradinį mokslinį strategijų kūrimą ir eksperimentinį darbą. Tarp "Celera" ir valstybės finansuojamo Žmogaus genomo projekto vyko intensyvi konkurencija dėl to, kuri komanda greičiau ir pigiau atliks žmogaus genomų nuskaitymą; ši konkurencija sukėlė daug viešų diskusijų apie mokslo atvirumą, intelektinę nuosavybę ir viešųjų bei privačių interesų santykį. Po pirminių susirėmimų abi pusės palaipsniui užmezgė tam tikrą bendradarbiavimą ir informacijos mainus.

Metodai ir technologijos

"Celera" daugiausia žinoma dėl viso genomo šaudmenų (angl. whole‑genome shotgun) sekvenavimo strategijos, kuri skyrėsi nuo tradicinio "klonas‑po‑klono" požiūrio, kurį naudojo viešasis konsorciumas. Šiame metode visas genomą turintis DNR buvo suskaidytas į daug smulkių fragmentų, kurie sekvenuoti ir vėliau kompiuterinėmis priemonėmis surinkti į ilgesnius ruožus. Norint įgyvendinti tokią strategiją reikėjo didelio kiekio automatizuotų sekvenatorių, galingų kompiuterių ir pažangios programinės įrangos genomo sekoms surinkti ir lyginti.

Komercinis Celera produktas – duomenų ir analitinių įrankių platforma (pvz., žinomas Celera Discovery System) – leido klientams pasiekti genomo sekas, genų anotacijas ir biologines interpretacijas už prenumeratos mokestį. Tai sukėlė diskusijas dėl duomenų prieigos politikos ir atviro prieinamumo svarbos mokslui.

Svarbiausi įvykiai ir poveikis

• 1998 m. – "Celera" įkūrimas su ambicija per kelerius metus nuskaityti žmogaus genomą.
• 2000–2001 m. – viešos ir privačios grupės skelbė pažangą ir galiausiai viešai pristatė žmogaus genomo darbo versijas; šie įvykiai paskatino platesnę genetikos ir bioinformatikos pažangą bei viešą susidomėjimą genomika.
• "Celera" įnešė reikšmingą indėlį į sekvenavimo greitį ir efektyvumą, o jos darbo metodai paskatino tolesnę technologinę plėtrą, vėliau leidusią sukurti pigesnį ir spartesnį aukštą pralaidumą turintį sekvenavimą (next‑generation sequencing) bei taikyti genomo duomenis medicinoje.
• Per savo gyvavimo laikotarpį "Celera" dalį veiklos orientavo ir į komercines bioinformatikos, diagnostikos bei medicininių tyrimų paslaugas; šiems pokyčiams pasibaigus, 2011 m. įmonės veikla ir dalis turto perėjo į "Quest Diagnostics" (tai leido toliau plėtoti klinikines genomikos paslaugas).

Kritika, etika ir intelektinė nuosavybė

"Celera" veikla iškėlė daug etinių ir praktinių klausimų: ar genomo sekos turėtų būti komercializuojamos, ar jos turi būti viešai prieinamos, kokią rolę vaidina patentai biologinėse sekose ir kaip užtikrinti, kad komerciniai sprendimai netrukdytų atviroms mokslo iniciatyvoms. Daug mokslininkų ir visuomenės veikėjų rėmė idėją, kad baziniai genomo duomenys turi būti laisvai prieinami, o diskusijos apie prieigą ir tolimesnę duomenų komercializaciją prisidėjo prie platesnių atviro mokslo ir duomenų dalijimosi standartų formavimosi.

Paveldas ir dabartinė reikšmė

Nepažeminant diskusijų ir kritikos, "Celera" padėjo pagreitinti genomikos mokslo plėtrą ir komercializaciją: parodė, kad spartus sekvenavimas ir galinga bioinformatika gali reikšmingai sumažinti laiką ir kaštus reikalingus dideliems genominiams projektams. Tai prisidėjo prie diagnostikos, farmakogenomikos ir personalizuotos medicinos vystymosi. Craigo Venterio ir kitų mokslininkų darbai po "Celera" įkūrimo tęsėsi akademijoje ir pramonėje, o pati įmonė perėjo prie klinikinių paslaugų ir buvo įsigyta klinikinių laboratorijų sektoriaus lyderio "Quest Diagnostics".

Apibendrinant, „Celera“ paliko ryškų pėdsaką genomikos istorijoje: sukėlė esmines diskusijas apie mokslo atvirumą ir intelektinę nuosavybę, įnešė naujų technologinių sprendimų į sekvenavimą ir paskatino greitesnę genomikos plėtrą, kurios vaisiai jaučiasi ir šiandien.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra "Celera"?

K: Kas įkūrė "Celera"?

K: Koks buvo pradinis "Celera" tikslas?

K: Kam šiuo metu priklauso "Celera"?

K.: Koks buvo "Celera" ir valstybės finansuojamo Žmogaus genomo projekto ryšys?

K: Kas buvo pirmasis "Celera" prezidentas?

K: Koks buvo Hamiltono Smitho vaidmuo "Celeroje"?

Paieška pagal raidę