Markas Licinijus Krasas
Markas Licinijus Krasas (apie 115 m. pr. m. e. - 53 m. pr. m. e.) - romėnų generolas ir politikas.
Jis vadovavo kairiajam Sullos armijos sparnui Kolino vartų mūšyje. Būtent jis galutinai numalšino Spartako vadovaujamą vergų sukilimą. Trečiasis vergų karas prasidėjo trimis romėnų kariuomenės pralaimėjimais Spartakui ir jo pasekėjams. Sukilimą galutinai sunaikino sutelktos vieno vado, Marko Licinijaus Kraso, karinės pastangos.
Paskutinis jo karjeros etapas buvo triumviratas, vienas iš Pirmojo triumvirato narių, kartu su Gnėjumi Pompėjumi Didžiuoju ir Gajumi Julijumi Cezariu. Vienas turtingiausių to meto žmonių, jis žuvo po pralaimėjimo Karrėjos mūšyje. Jo mirtis sukėlė pilietinius karus tarp Julijaus Cezario ir Pompėjaus, kitų dviejų triumviratų.
Žiauri disciplina
Kai Krasas formavo savo armiją, be šešių naujų legionų, jis gavo ir kitus legionus, kuriuos sumušė Spartakas. Jis juos išnaikino. Tai buvo žiaurus metodas, kai buvo nužudomas vienas vyras iš dešimties, kad kiti būtų paskatinti atkakliau kovoti. Kiekviena dešimties vyrų grupė traukė burtus, kad nuspręstų, kas mirs. Tokia bausmė nebuvo taikoma nuo pirmųjų Romos gyvavimo dienų.
Krassas taip pat žiauriai nubaudė išgyvenusius Spartako vyrus. Jie buvo nukryžiuoti.
Karrėjos mūšis
Krassas ėmėsi valdyti Romos provinciją Siriją, aiškiai ketindamas pradėti karą su Partija. Iš tikrųjų jis pradėjo karą prieš Partiją, naudodamasis savo pinigais ir be oficialaus Senato pritarimo.
Sužinojęs apie Partų kariuomenę, Krasas supanikavo. Jo generolas Kasijus rekomendavo kariuomenę išdėstyti tradiciniu romėnų būdu: pėstininkai sudarė centrą, o kavalerija - sparnus. Iš pradžių Krasas sutiko, bet netrukus persigalvojo ir perskirstė savo vyrus į tuščiavidurį kvadratą, kurio kiekvieną kraštinę sudarė dvylika kohortų. Toks išsidėstymas apsaugotų jo pajėgas nuo apsupimo, tačiau tai kainuotų judrumo sumažėjimą.
Diena romėnams susiklostė nesėkmingai, nes juos ne kartą aplenkė partų kavalerija. Kitą dieną jie gavo žinią, kurioje buvo siūloma derėtis su Krasu. Buvo pasiūlytos paliaubos, leidžiančios romėnų kariuomenei saugiai grįžti į Siriją mainais į tai, kad Roma atsisakys visos teritorijos į rytus nuo Eufrato. Krasas nenorėjo susitikti su partiečiais, tačiau jo kariai grasino maištu, jei jis to nepadarys. Susitikimo metu vienas partietis patraukė Krassą už vadžių ir sukėlė smurtą. Krasas ir jo generolai buvo nužudyti. Teigiama, kad po jo mirties partai į jo gerklę supylė išlydytą auksą, taip simboliškai pašiepdami garsųjį Kraso godumą. Karrėjoje likę romėnai bandė bėgti, bet dauguma buvo sugauti arba nužudyti. Romėnai patyrė apie 20 000 aukų, apie 10 000 pateko į nelaisvę, todėl šis mūšis buvo vienas brangiausių pralaimėjimų romėnų istorijoje. Partų aukos buvo minimalios.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Markas Licinijus Krasas?
A: Markas Licinijus Krasas buvo romėnų generolas ir politikas.
K: Kokį vaidmenį Markas Licinijus Krasas atliko Kolino vartų mūšyje?
A: Markas Licinijus Krasas vadovavo kairiajam Sullos armijos sparnui Kolino vartų mūšyje.
K: Kas buvo Trečiasis vergovinis karas?
A: Trečiasis vergų karas buvo Spartako vadovaujamas vergų sukilimas, prasidėjęs trimis romėnų kariuomenės pralaimėjimais Spartakui ir jo pasekėjams.
K: Kas galiausiai numalšino Spartako vadovaujamą vergų sukilimą Trečiajame vergų kare?
A: Markas Licinijus Krasas galutinai numalšino Spartako vadovaujamą vergų sukilimą.
K: Kas buvo Pirmasis triumviratas?
A: Pirmasis triumviratas buvo politinė Marko Licinijaus Kraso, Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo ir Gajaus Julijaus Cezario sąjunga.
K: Dėl kokios priežasties po Marko Licinijaus Kraso mirties tarp Julijaus Cezario ir Pompėjaus kilo pilietiniai karai?
A: Marko Licinijaus Kraso mirtis po pralaimėjimo Karrėjos mūšyje sukėlė pilietinius karus tarp Julijaus Cezario ir Pompėjaus.
K: Ar Markas Licinijus Krasas buvo vienas turtingiausių savo epochos žmonių?
A: Taip, Markas Licinijus Krasas buvo vienas turtingiausių savo epochos žmonių.
