Markas Licinijus Krasas — Spartako sukilimo nugalėtojas ir triumviras
Markas Licinijus Krasas — Spartako sukilimo nugalėtojas, turtingiausias Romos veikėjas ir Pirmojo triumvirato narys. Skaitykite apie jo karinius laimėjimus, turtus ir žūtį Karrėjoje.
Markas Licinijus Krasas (apie 115 m. pr. m. e. – 53 m. pr. m. e.) buvo vienas žymiausių Romaus politinių ir karinių veikėjų. Jis – romėnų generolas ir politikas, kurio karjera ir turtai smarkiai paveikė vėlesnius visos Romos įvykius.
Išsilavinimas, turtai ir politinė veikla
Krasas laikomas vienu turtingiausių savo laikų romėnų. Dalis turto buvo susikaupta dalyvaujant Sullos politikoje ir proskripcijose – jis įsigijo konfiskuotas žemes ir išnaudojo ekonomines galimybes po pilietinių neramumų. Taip pat jam priskiriami verslai, nekilnojamojo turto operacijos ir skolų pirkimai, kurie leido jam pagausinti turtus ir politikos darytuvę Romoje.
Karinė veikla ir Spartako sukilimo numalšinimas
Krasas sužibėjo ir kariniame lauke. Jis vadovavo kairiajam Sullos armijos sparnui Kolino vartų mūšyje ir vėliau gavo didesnį karinį autoritetą. Žymiausias jo karinis laimėjimas – sukilimo prieš Romą malšinimas. Būtent jis galutinai numalšino Spartako vadovaujamą vergų sukilimą.
Trečiasis vergų karas (73–71 m. pr. m. e.) prasidėjo keliais romėnų pralaimėjimais prieš Spartaką, tačiau galutinį smūgį surengė Kraso vadovaujamos armijos. Pagal senovinius šaltinius, po pergalės Krasas laikėsi griežtų sankcijų prieš sukilėlius – dalis įkaltų vergų buvo nukryžiuoti palei kelią į Romą, kad atbaidytų panašias maištus ateityje.
Triumviratas ir politiniai tikslai
Paskutinis Kraso karjeros etapas buvo dalyvavimas triumvirate – jis tapo vienu iš Pirmojo triumvirato narių kartu su Gnėjumi Pompėjumi Didžiuoju ir Gajumi Julijumi Cezariu. Triumviratas susiformavo apie 60 m. pr. m. e. kaip nesudeklaruota politinė aljanso forma, kurios tikslas buvo užtikrinti kiekvienam iš trijų veikėjų įtaką, konsulatus, karines komandas ir finansinę naudą. Krasas siekė politinės valdžios ir karinės garbės, kurias matė galinčias papildyti jo didžiulį turtą.
Parthų kampanija ir mirtis Karrėjuje
Kraso ambicija pelnyti dar didesnę šlovę nulėmė jo sprendimą žygiuoti prieš Partų imperiją. 53 m. pr. m. e. jis vedė ekspediciją į Rytus, tačiau patyrė katastrofišką pralaimėjimą Karrėjos mūšyje (Carrhae). Jo kariuomenę parthai sumaniai nugalėjo naudodami lengvą kavaleriją ir lankininkus, o pats Krasas žuvo arba pateko į Parthų nelaisvę. Tiksli jo žūties aplinkybė išlieka ne visiškai aiški; senieji pasakojimai pateikia kelias versijas, įskaitant ir legendas apie simbolinį jo turto parodiją prieš žūtį.
Poveikis ir palikimas
Kraso mirtis turėjo gilų politinį poveikį: suirus pusiausvyrai tarp trijų triumvirato narių, prasidėjo tiesioginė konfrontacija tarp Julijaus Cezario ir Pompėjaus, kuri galiausiai nuvedė prie pilietinių karų. Istorijoje Krasas išliko kaip įtakingas ir prieštaringas politikas — vienu iš priežasčių, kodėl Respublikos laikų Roma nukrypo į ilgus vidaus konfliktus.
Trumpa faktų santrauka
- Gyvenimo metai: apie 115–53 m. pr. m. e.
- Karjera: romėnų generolas, politikas
- Žymiausi įvykiai: dalyvavimas Sullos veiksmuose, Spartako sukilimo numalšinimas, dalyvavimas Pirmojo triumvirato, žūtis Karrėjuje
Kraso asmenybė ir veiksmai dažnai vertinami prieštaringai: vieni jį matė kaip tvirtą valstybės gynėją ir patyrusį strategą, kiti – kaip pragmatišką ir kartais grubų galios bei turto troškimo simbolį. Jo gyvenimas — tai vienas iš pavyzdžių, kaip asmeninė ambicija ir turtai gali pakeisti šalies istorijos eigą.
Žiauri disciplina
Kai Krasas formavo savo armiją, be šešių naujų legionų, jis gavo ir kitus legionus, kuriuos sumušė Spartakas. Jis juos išnaikino. Tai buvo žiaurus metodas, kai buvo nužudomas vienas vyras iš dešimties, kad kiti būtų paskatinti atkakliau kovoti. Kiekviena dešimties vyrų grupė traukė burtus, kad nuspręstų, kas mirs. Tokia bausmė nebuvo taikoma nuo pirmųjų Romos gyvavimo dienų.
Krassas taip pat žiauriai nubaudė išgyvenusius Spartako vyrus. Jie buvo nukryžiuoti.
Karrėjos mūšis
Krassas ėmėsi valdyti Romos provinciją Siriją, aiškiai ketindamas pradėti karą su Partija. Iš tikrųjų jis pradėjo karą prieš Partiją, naudodamasis savo pinigais ir be oficialaus Senato pritarimo.
Sužinojęs apie Partų kariuomenę, Krasas supanikavo. Jo generolas Kasijus rekomendavo kariuomenę išdėstyti tradiciniu romėnų būdu: pėstininkai sudarė centrą, o kavalerija - sparnus. Iš pradžių Krasas sutiko, bet netrukus persigalvojo ir perskirstė savo vyrus į tuščiavidurį kvadratą, kurio kiekvieną kraštinę sudarė dvylika kohortų. Toks išsidėstymas apsaugotų jo pajėgas nuo apsupimo, tačiau tai kainuotų judrumo sumažėjimą.
Diena romėnams susiklostė nesėkmingai, nes juos ne kartą aplenkė partų kavalerija. Kitą dieną jie gavo žinią, kurioje buvo siūloma derėtis su Krasu. Buvo pasiūlytos paliaubos, leidžiančios romėnų kariuomenei saugiai grįžti į Siriją mainais į tai, kad Roma atsisakys visos teritorijos į rytus nuo Eufrato. Krasas nenorėjo susitikti su partiečiais, tačiau jo kariai grasino maištu, jei jis to nepadarys. Susitikimo metu vienas partietis patraukė Krassą už vadžių ir sukėlė smurtą. Krasas ir jo generolai buvo nužudyti. Teigiama, kad po jo mirties partai į jo gerklę supylė išlydytą auksą, taip simboliškai pašiepdami garsųjį Kraso godumą. Karrėjoje likę romėnai bandė bėgti, bet dauguma buvo sugauti arba nužudyti. Romėnai patyrė apie 20 000 aukų, apie 10 000 pateko į nelaisvę, todėl šis mūšis buvo vienas brangiausių pralaimėjimų romėnų istorijoje. Partų aukos buvo minimalios.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Markas Licinijus Krasas?
A: Markas Licinijus Krasas buvo romėnų generolas ir politikas.
K: Kokį vaidmenį Markas Licinijus Krasas atliko Kolino vartų mūšyje?
A: Markas Licinijus Krasas vadovavo kairiajam Sullos armijos sparnui Kolino vartų mūšyje.
K: Kas buvo Trečiasis vergovinis karas?
A: Trečiasis vergų karas buvo Spartako vadovaujamas vergų sukilimas, prasidėjęs trimis romėnų kariuomenės pralaimėjimais Spartakui ir jo pasekėjams.
K: Kas galiausiai numalšino Spartako vadovaujamą vergų sukilimą Trečiajame vergų kare?
A: Markas Licinijus Krasas galutinai numalšino Spartako vadovaujamą vergų sukilimą.
K: Kas buvo Pirmasis triumviratas?
A: Pirmasis triumviratas buvo politinė Marko Licinijaus Kraso, Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo ir Gajaus Julijaus Cezario sąjunga.
K: Dėl kokios priežasties po Marko Licinijaus Kraso mirties tarp Julijaus Cezario ir Pompėjaus kilo pilietiniai karai?
A: Marko Licinijaus Kraso mirtis po pralaimėjimo Karrėjos mūšyje sukėlė pilietinius karus tarp Julijaus Cezario ir Pompėjaus.
K: Ar Markas Licinijus Krasas buvo vienas turtingiausių savo epochos žmonių?
A: Taip, Markas Licinijus Krasas buvo vienas turtingiausių savo epochos žmonių.
Ieškoti