Juodųjų ir baltųjų karnavalas (Pasto, Kolumbija) – UNESCO nematerialus paveldas

Patirkite UNESCO saugomą Juodųjų ir baltųjų karnavalą Pasto (Kolumbija) — spalvingi paradai, tradicijos ir gyva kultūra sausio 2–7 d. Unikali turistų atrakcija.

Juodųjų ir baltųjų karnavalas (ispaniškai Carnaval de Negros y Blancos) yra vienas žymiausių Kolumbijos Pasto miesto renginių ir pripažintas UNESCO kaip nematerialusis kultūros paveldas. Karnavalas vyksta kasmet sausio 2–7 d. ir pritraukia tiek vietinius, tiek užsienio turistus dėl savo spalvingumo, tradicijų įvairovės ir gyvos bendruomenės dalyvavimo.

Trumpa ištakų ir prasmės apžvalga

Šio karnavalo šaknys siejamos su skirtingomis kultūrinėmis įtakomis: indėnų, ispanų kolonistų ir afro-kolumbiečių tradicijomis. Dalyvavimas juoda ir balta tema turi simbolinę prasmę – tai ir socialinio vaidmenų apkeitimo, ir viešo džiaugsmo bei laisvės šventė. Istoriniu požiūriu Juodųjų diena primena afrikiečių vergų pasipriešinimus ir laisvės troškimą, o Baltųjų diena – XIX–XX a. pokyčius miesto šventimo būduose.

Karnavalo programa (apibendrinta)

• Prieš karnavalą – Kvailių diena ir Naujųjų metų išvakarės (paradai ir tradicinis simbolinis deginimas, dažnai — effigijų); tai paruošiamasis etapas, kuriame kuriama šventinė nuotaika.
• Karnavalas – pagrindinis etapas, truksiantis keturias dienas. Jame vyksta įvairūs renginiai:
• Karnavalinė diena – bendruomenių paradai, muzika ir gatvės fiesta;
• Carnavalito – vaikų karnavalas; jis pradėtas 1966 m. kaip mažųjų kopija su laiveliais, vaikų muzikantais ir šokančiomis mergaitėmis;
• Kastañedų šeimos atvykimas – tradicija nuo 1929 m., skirta pasveikinti kolonistus iš šalies rytų;
• Juodųjų diena – diena, kuri iš dalies remiasi 1607 m. vergų sukilimo atminimu; gatvėse naudojama juoda kosmetika, dažnai pasitelkiama vaidmenų apkeitimo simuliacija;
• Baltųjų diena – šiuolaikinė forma susiformavo apie 1912 m., kai žmonės ėmė naudoti baltą pudrą ir kosmetiką; 1926 m. prasidėjo Didysis paradas su spalvingais ir didžiuliais plaustais, konfeti ir kaspinais.
• Kolonijų diena – įtraukta į programą kaip oficiali diena: apima Gailestingumo mergelės pagerbimą, kolonijų paradą ir roko dieną.
• Karnavalas Remate (Finišas) – baigiamasis etapas, dažnai sutampantis su "Cuy's day", kai dalyviai ir turistai ragauja vietinius patiekalus.

Paradai, muzika ir kostiumai

Karnavalo centre – didžiuliai spalvoti plaustai, teatralizuoti pasirodymai, muzika ir šokiai. Vietos gyventojai dėvi kostiumus ir kaukes, naudoja juodą kosmetiką ir baltą pudrą, šoka pagal regioninę muziką, kuri apima įvairias Kolumbijos tradicijas. Karnavalo atmosfera yra laidanti improvizacijai – gatvėse vyksta spontaniški pasirodymai, šokių konkurso elementai ir dainos.

Kultūrinė reikšmė ir socialinis kontekstas

Karnavalas atlieka kelias svarbias funkcijas:

• stiprina bendruomenės tapatybę ir tarpusavio ryšius;
• įprasmina istorines socialines kovas bei multikultūrinį paveldą;
• skatina meninę kūrybą: kostiumų siuvimą, plauštų kūrimą, muzikos ir šokių repertuarą;
• yra svarbus turizmui ir vietos ekonomikai – renginys pritraukia lankytojus iš šalies ir užsienio.

Praktinė informacija lankytojams

• Data: kasmet sausio 2–7 d.; didžiausios kulminacijos – Juodųjų ir Baltųjų dienos bei Didysis paradas.
• Rekomendacijos: planuokite nakvynę iš anksto (miestas pilnas lankytojų), apsirūpinkite apsauga nuo purškiamos pudros/dažų (akiniai, senesni drabužiai), gerbkite vietines tradicijas ir žmonių valią nesifotografuoti, jei jie to nenori.
• Saugumas: kaip ir bet kuri didelė gatvės šventė, laikykitės bendrų saugumo taisyklių – saugokite vertybes ir būkite atidūs didelėse minių zonose.

Trumpas istorinis laikmatis

Šventės elementai formavosi laipsniškai: Juodųjų diena turi senesnes afrokolumbiečių tradicijas (Pastas šventė, tikėtina, nuo XIX a. pabaigos, kai kai kurie baltieji ėmė dažytis juodai), Baltųjų diena ir Didysis paradas susiformavo XX a. pradžioje. Carnavalito (vaikų karnavalas) – vėlesnė iniciatyva (1966 m.) skatinti jaunųjų dalyvių įsitraukimą ir tradicijų perdavimą ateities kartoms.

Išvados

Juodųjų ir baltųjų karnavalas Pasto mieste – tai gyva, spalvinga ir daugiasluoksnė šventė, kuri jungia istoriją, meną ir bendruomenės praktiką. Ji ne tik pritraukia lankytojus savo reginiais, bet ir atspindi Kolumbijos kultūrinį turtingumą bei siekį išsaugoti tradicijas ir identitetą, todėl ir yra pripažinta tarptautiniu mastu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra juodųjų ir baltųjų karnavalas?

K: Kada vyksta karnavalas?

K: Kas lankosi karnavale?

K: Kur vyksta juodųjų ir baltųjų karnavalas?

K: Ką apie šį karnavalą paskelbė UNESCO?

Paieška pagal raidę