Henry Miller — amerikiečių rašytojas, autobiografiniai ir kontroversiški romanai

Henry Miller — amerikiečių rašytojas, garsus autobiografiniais ir kontroversiškais romanais apie Niujorką ir Paryžių; cenzūra, sąmonės srautas ir meninė provokacija.

Autorius: Leandro Alegsa

Henry Milleris (1891 m. gruodžio 26 d. – 1980 m. birželio 7 d.) buvo amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs dėl atviros, autobiografinės prozos, filosofinių digresijų ir provokuojančio stiliaus. Daugelis jo romanų buvo iš dalies autobiografiniai ir dažnai parašyti naudojant sąmonės srauto techniką. Žymiausi kūriniai – Vėžio atogrąža (Tropic of Cancer), Juodasis pavasaris (Black Spring), Ožiaragio atogrąža (Tropic of Capricorn) ir Rožinis kryžius (The Rosy Crucifixion) – remiasi jo patirtimis Niujorke ir ilgesniais gyvenimo tarpais Paryžiuje ir Kalifornijoje. Visi šie kūriniai Jungtinėse Amerikos Valstijose ilgą laiką buvo traktuojami kaip uždrausti dėl atviromis detalėmis aprašomo sekso ir nepadorios kalbos; tik pokario dešimtmečiais ir vėliau prasidėję teisiniai ginčai leido šiai prozei palaipsniui grįžti į viešąją erdvę.

Gyvenimas ir biografija

Henry Milleris gimė Niujorke, Manhatano rajone. Jaunystėje dirbo įvairius darbus, kol 1930-aisiais persikėlė į Paryžių — ten sukūrė ir išleido daugiausia savo žinomų tekstų, tarp jų Vėžio atogrąžą. Paryžiuje jis bendravo su kitais eksperimentinės literatūros autoriais ir leidėjais, o jo tekstus dažnai spausdino užsienio leidyklos, rečiau – Amerikos. Antroje gyvenimo pusėje Milleris grįžo į JAV, gyveno Kalifornijoje, kur tęsdavo rašymą, piešimą ir akvarelių tapybą.

Stilius, temos ir forma

  • Autobiografiniai elementai: daug kūrinių perteikia rašytojo asmenines patirtis, santykius ir kūrybinius ieškojimus.
  • Sąmonės srautas ir fragmentiškumas: tekstuose dažnai sutinkamos ilgokos digresijos, srauto tipo monologai ir laisvas asociatyvus pasakojimas.
  • Erotika ir provokacija: atvirai aprašomas seksas ir vulgari kalba buvo viena iš priežasčių, dėl kurių jo kūriniai ilgai susilaukdavo teisinės cenzūros.
  • Filosofija ir socialinė kritika: Millerio proza jungia estetinę patirtį su egzistenciniais apmąstymais, kritiką materialistinei visuomenei ir romantizuotą požiūrį į kūrybą bei asmeninę laisvę.

Pagrindiniai kūriniai

  • Vėžio atogrąža (Tropic of Cancer) – vienas žinomiausių jo romanų, parašytas Paryžiuje.
  • Juodasis pavasaris (Black Spring) – rinktinė prozos dalių, poetiškų refleksijų ir miniatiūrų.
  • Ožiaragio atogrąža (Tropic of Capricorn) – tęsia autobiografinius pasakojimus apie ankstyvąjį gyvenimą Niujorke.
  • Rožinis kryžius (The Rosy Crucifixion) – trilogija, kurioje nagrinėjama artimesnė autoriaus asmeninė drama ir santykiai.
  • Be romanų, Milleris rašė kelionių memuarus, eseistiką ir literatūros kritiką, taip pat kūrė tapybą ir akvareles.

Cenzūra ir teisinės intrigos

Dėl atvirumo ir kalbos Millerio knygos ilgą laiką susidurdavo su teisminėmis kliūtimis įvairiose šalyse, ypač Jungtinėse Valstijose. Iki vidurio XX a. daugelis jo tekstų buvo uždrausti arba sunkiai prieinami, o jų leidyba sukėlė teisinių ginčų dėl obsceniškumo ribų. Šios bylos tapo svarbia diskusijų apie žodžio laisvę ir literatūros ribas dalimi.

Poveikis ir palikimas

Henry Milleris turėjo reikšmingą įtaką vėlesnėms literatūros srovėms, ypač beatnikams ir kontrkultūrai. Jo atviras požiūris į seksualumą, kūrybą ir asmeninę laisvę įkvėpė daug vėlesnių autorių ir skaitytojų. Jo knygos išverstos į daugelį kalbų ir tebėra nagrinėjamos literatūros istorijos, kultūros ir cenzūros tyrimuose.

Lietuviški leidimai ir tyrimai

Millerio kūriniai kartais verčiami ir leidžiami lietuvių kalba; jo raštai domina skaitytojus, besidominčius avangardine proza, literatūros cenzūra ir autobiografine fikcija. Daugelyje šiuolaikinių komentarų akcentuojama, kad jo kūryba svarbi ne vien dėl provokuojančio turinio, bet ir dėl eksperimentinio stiliaus bei filosofinės gelmės.

Henry Milleris lieka sudėtinga, prieštaringa, bet svarbi figūra XX a. literatūroje — autorius, kurio darbai vis dar skatina diskusijas apie kūrybos laisvę, meno ir moralės santykį bei literatūros ribas.

Gyvenimas

Mileris gimė Niujorke. Jo tėvai buvo vokiečių kilmės amerikiečiai. Jo tėvas dirbo siuvėju. Mileris visada norėjo būti rašytoju, tačiau jaunystėje dirbo kelis skirtingus darbus. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis dirbo raštininku JAV karo departamente (dabar jis vadinamas Gynybos departamentu). Vėliau įsidarbino reporteriu laikraštyje "The Washington Post". Po trijų dienų jis metė šį darbą ir grįžo į Niujorką. Niujorke jis dirbo "Western Union" telegrafo bendrovėje. 1917 m. vedė pianistę Beatričę Sylvas Wickens.

1924 m. jis paliko Beatričę ir jų vaiką ir vedė taksi šokėją June Edith Smith. Taksi šokėja buvo moteris, kuriai buvo mokama už tai, kad šoktų su vyrais šokių salėse. Jis atsisakė darbo telegrafo bendrovėje ir pradėjo dirbti rašytoju. Mileris ir June gyveno Grinvičo kaime. 1928 m. jie išvyko į Paryžių ir išbuvo ten kelis mėnesius. 1929 m. jis išsiskyrė su June ir vienas grįžo į Niujorką. Vėliau, 1934 m., ji su juo išsiskyrė. 1930 m. jis vienas grįžo į Paryžių. Jis įsidarbino korektoriumi "New York Herald Tribune" Paryžiaus numeryje. Korektorius - tai redaktorius, kuris tikrina, ar pirmajame teksto egzemplioriuje nėra klaidų. Jis taip pat dirbo prie savo romanų. Pirmąjį svarbų jo romaną "Vėžio atogrąžos" 1934 m. Paryžiuje išleido "Obelisk Press". Juodasis pavasaris buvo išleistas 1936 m., o Ožiaragio atogrąžos - 1939 m. Jis tapo artimu rašytojos Anaïs Nin draugu. Ji padėjo jam išleisti "Vėžio atogrąžą" ir parašė knygos įžangą. Paryžiuje Milleris gyveno iki 1939 m. birželio mėn.

Kitus metus jis gyveno Graikijos Korfu saloje. Korfu svečiavosi pas rašytoją Lawrence'ą Durrellą. Savo apsilankymą Milleris aprašė kelionių memuaruose "Maroussi kolosas". Jis buvo išleistas 1941 m. Mileris jį laikė geriausiu savo kūriniu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Mileris grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas. Kelerius metus jis gyveno Big Sure, Kalifornijoje. Big Suras yra prie Ramiojo vandenyno netoli Karmelio. Ten gyveno daug rašytojų ir menininkų. Big Sure Mileris pradėjo rašyti romaną "Seksas" - pirmąją trilogijos "Rožinis kryžius" dalį. Jis buvo išleistas 1949 m. Jame pasakojama apie jo ankstyvą gyvenimą Niujorke ir pirmąsias dvi santuokas. Kiti du trilogijos romanai buvo 1953 m. išleistas "Plexus" ir 1959 m. išleistas "Nexus". Juose toliau pasakojama apie antrąją jo santuoką ir Paryžiuje praleistus metus. 1963 m. Mileris persikėlė į Pacific Palisades netoli Los Andželo. Ten jis gyveno visą likusį gyvenimą.

Mileris vedė dar tris kartus. 1944 m. jis vedė Janiną Lepską. Ji buvo filosofijos studentė ir 30 metų už jį jaunesnė. Jie išsiskyrė 1952 m. 1953 m. jis vedė Evą Makklur (Eve McClure). Ji buvo menininkė ir beveik 40 metų už jį jaunesnė. Jie išsiskyrė 1962 m. Netrukus po skyrybų jis vedė Hoki Tokudą, japonų pramogų pasaulio atstovę. Ji grojo pianinu naktiniuose klubuose. Jie jau nebegyveno kartu, kai 1980 m., sulaukęs 88 metų, Milleris mirė. Mileris turėjo tris vaikus: Barbarą iš pirmosios santuokos su Beatrice Wickens ir Anthony bei Valentine iš trečiosios santuokos su Janina Lepska.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3