Henris Mileris
Henry Milleris (1891 m. gruodžio 26 d. - 1980 m. birželio 7 d.) - amerikiečių rašytojas, žinomas dėl savo romanų. Daugelis jo romanų buvo iš dalies autobiografiniai, juose buvo naudojamas sąmonės srauto stilius. Žymiausi jo kūriniai yra "Vėžio atogrąža", "Juodasis pavasaris", "Ožiaragio atogrąža" ir "Rožinis kryžius". Jie paremti jo išgyvenimais Niujorke ir Paryžiuje. Visi šie kūriniai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo uždrausti iki 1960 m., nes juose buvo atvirai aprašomas seksas ir nepadori kalba. Jis taip pat rašė kelionių memuarus ir literatūros kritiką, tapė akvareles.
Gyvenimas
Mileris gimė Niujorke. Jo tėvai buvo vokiečių kilmės amerikiečiai. Jo tėvas dirbo siuvėju. Mileris visada norėjo būti rašytoju, tačiau jaunystėje dirbo kelis skirtingus darbus. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis dirbo raštininku JAV karo departamente (dabar jis vadinamas Gynybos departamentu). Vėliau įsidarbino reporteriu laikraštyje "The Washington Post". Po trijų dienų jis metė šį darbą ir grįžo į Niujorką. Niujorke jis dirbo "Western Union" telegrafo bendrovėje. 1917 m. vedė pianistę Beatričę Sylvas Wickens.
1924 m. jis paliko Beatričę ir jų vaiką ir vedė taksi šokėją June Edith Smith. Taksi šokėja buvo moteris, kuriai buvo mokama už tai, kad šoktų su vyrais šokių salėse. Jis atsisakė darbo telegrafo bendrovėje ir pradėjo dirbti rašytoju. Mileris ir June gyveno Grinvičo kaime. 1928 m. jie išvyko į Paryžių ir išbuvo ten kelis mėnesius. 1929 m. jis išsiskyrė su June ir vienas grįžo į Niujorką. Vėliau, 1934 m., ji su juo išsiskyrė. 1930 m. jis vienas grįžo į Paryžių. Jis įsidarbino korektoriumi "New York Herald Tribune" Paryžiaus numeryje. Korektorius - tai redaktorius, kuris tikrina, ar pirmajame teksto egzemplioriuje nėra klaidų. Jis taip pat dirbo prie savo romanų. Pirmąjį svarbų jo romaną "Vėžio atogrąžos" 1934 m. Paryžiuje išleido "Obelisk Press". Juodasis pavasaris buvo išleistas 1936 m., o Ožiaragio atogrąžos - 1939 m. Jis tapo artimu rašytojos Anaïs Nin draugu. Ji padėjo jam išleisti "Vėžio atogrąžą" ir parašė knygos įžangą. Paryžiuje Milleris gyveno iki 1939 m. birželio mėn.
Kitus metus jis gyveno Graikijos Korfu saloje. Korfu svečiavosi pas rašytoją Lawrence'ą Durrellą. Savo apsilankymą Milleris aprašė kelionių memuaruose "Maroussi kolosas". Jis buvo išleistas 1941 m. Mileris jį laikė geriausiu savo kūriniu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Mileris grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas. Kelerius metus jis gyveno Big Sure, Kalifornijoje. Big Suras yra prie Ramiojo vandenyno netoli Karmelio. Ten gyveno daug rašytojų ir menininkų. Big Sure Mileris pradėjo rašyti romaną "Seksas" - pirmąją trilogijos "Rožinis kryžius" dalį. Jis buvo išleistas 1949 m. Jame pasakojama apie jo ankstyvą gyvenimą Niujorke ir pirmąsias dvi santuokas. Kiti du trilogijos romanai buvo 1953 m. išleistas "Plexus" ir 1959 m. išleistas "Nexus". Juose toliau pasakojama apie antrąją jo santuoką ir Paryžiuje praleistus metus. 1963 m. Mileris persikėlė į Pacific Palisades netoli Los Andželo. Ten jis gyveno visą likusį gyvenimą.
Mileris vedė dar tris kartus. 1944 m. jis vedė Janiną Lepską. Ji buvo filosofijos studentė ir 30 metų už jį jaunesnė. Jie išsiskyrė 1952 m. 1953 m. jis vedė Evą Makklur (Eve McClure). Ji buvo menininkė ir beveik 40 metų už jį jaunesnė. Jie išsiskyrė 1962 m. Netrukus po skyrybų jis vedė Hoki Tokudą, japonų pramogų pasaulio atstovę. Ji grojo pianinu naktiniuose klubuose. Jie jau nebegyveno kartu, kai 1980 m., sulaukęs 88 metų, Milleris mirė. Mileris turėjo tris vaikus: Barbarą iš pirmosios santuokos su Beatrice Wickens ir Anthony bei Valentine iš trečiosios santuokos su Janina Lepska.
