"The New-York Tribune" buvo amerikiečių laikraštis, įkurtas 1841 m. balandžio mėn. Horacijaus Grėjaus (Horace Greeley) iniciatyva. Iš pradžių leidinys tarnavo kaip vigų partijos balsas, o nuo 1842 iki 1866 m. oficialiai vėlavo pavadinimu "New-York Daily Tribune".
Tribūna ne tik pranešinėjo naujienas, bet ir skyrė daug vietos temoms apie politiką, literatūrinius kūrinius, socialinės reformos klausimus ir intelektualinius diskursus. Greeley per "Tribune" aktyviai rėmė Respublikonų partijos užuomazgas ir laikraščiui buvo būdingas stiprus moralinis ir reforminis tonas — pavyzdžiui, jis kritikavo vergiją ir rėmė įvairias socialines permainas bei reformų iniciatyvas.
Tribune turėjo didelę įtaką politiniam gyvenimui: 1860 m. laikraštis rėmė Abrahamą Linkolną, tapusį Jungtinių Valstijų prezidentu, ir skelbė apie įvykius pilietinio karo metais. Tačiau laikui bėgant redakcijos kritika Linkolnui padidėjo ir 1864 m. laikraštis nepritarė jo perrinkimui. Vis dėlto redakciniai straipsniai buvo plačiai skaitomi ir padėjo formuoti nacionalinę nuomonę.
Leidinys pasižymėjo naujovių diegimu žiniasklaidoje: samdė užsienio korespondentus, naudojo telegrafą greitesniam naujienų skelbimui ir spausdino ilgesnius publicistinius bei literatūros tekstus. Tarp žymių laiko bendradarbių buvo ir Europos stebėtojų balsai — pavyzdžiui, Karlas Marksas ilgą laiką rašė korespondencijas apie Europos politiką. Dėl plataus temų spektro ir plataus pasiekiamumo Tribūna kurį laiką turėjo vieną didžiausių tiražų Jungtinėse Valstijose.
1924 m. laikraštis buvo sujungtas su "New York Herald" ir suformuotas "New York Herald Tribune". Naujoji leidinio forma išliko svarbi JAV dienraščių scenoje kelis dešimtmečius, kol 1966 m. galutinai nustojo eiti. Nepaisant uždarymo, New-York Tribune paliko ryškų pėdsaką Amerikos žurnalistikos istorijoje — tiek kaip platforma politinėms idėjoms skleisti, tiek kaip pavyzdys, kaip spauda gali formuoti viešąją nuomonę ir remti socialines reformas.