Partisan Review: amerikiečių politinis ir literatūrinis žurnalas (1934–2003)
Partisan Review — įtakingas JAV politinis ir literatūrinis žurnalas (1934–2003): intelektualūs esė, antikomunistinė kaita, garsūs autoriai ir reikšmingas indėlis į XX a. literatūrą.
"Partisan Review" buvo amerikiečių politinis ir literatūrinis ketvirtinis žurnalas, leidžiamas nuo 1934 iki 2003. Jo leidyba buvo trumpam sustabdyta nuo spalio mėn. 1936 iki gruodžio mėn. 1937. Žurnalą įkūrė Williamas Phillipsas ir Philipas Rahvas; jis išaugo iš Johno Reedo klubo kaip alternatyva Amerikos komunistų partijos leidiniui "New Masses", tačiau vėlesniais metais, ypač po Stalino režimo atradimų ir 1930–1940 m. politinių posūkių, žurnalas tapo antikomunistinis ir įgijo aiškų antistalininį profiliavimą.
Istorija ir redakcinė linija
Per savo gyvavimo laikotarpį "Partisan Review" tapo pagrindine vadinamosios Niujorko intelektualų kartos tribūna. Redakcijos linija derino literatūros kritiką, intelektualines polemikas, meno apžvalgas ir politinius eseistus. Daugelis ankstyvųjų autorių buvo Europos žydų imigrantų vaikų karta, o žurnalas aktyviai skelbė diskusijas apie modernizmą, kultūros kritiką ir liberalų antitotalitarizmą.
Redaktoriai ir svarbūs pokyčiai
Williamas Phillipsas ir Philipas Rahvas ilgus dešimtmečius formavo žurnalo profilį. Po Antrojo pasaulinio karo ir ypač XX a. viduryje "Partisan Review" tapo svarbia platforma intelektualams, kritikuojantiems tiek komunizmą, tiek masinę kultūrą. Phillipsas gyveno iki rugsėjo mėn. 2002, sulaukęs 94 metų; žurnalą toliau leido jo žmona Edith Kurzweil iki balandžio mėn. 2003, kai leidinys buvo nutrauktas.
Apdovanojimai ir pripažinimas
1949 m. žurnalas skyrė George'ui Orwellui 357 svarus sterlingų už reikšmingiausią metų indėlį į literatūrą — už knygą "Devyniolika aštuoniasdešimt keturi" (angl. Nineteen Eighty-Four). Tokie veiksmai pabrėžė žurnalo vaidmenį ne tik publikuojant tekstus, bet ir formuojant literatūrines ir politines vertinimo normas.
Pagrindiniai teminiai fokusai ir įtaka
Partisan Review buvo svarbus modernios literatūros, meno kritikos ir politinės refleksijos centras. Žurnalas skatino intelektualines diskusijas apie modernizmą, kultūros vaidmenį demokratijoje, totalitarizmo pavojus ir literatūrinę modernią praktiką. Jo puslapiuose vyko diskusijos, kurios formavo XX a. vidurio Amerikos humanitarinę ir politinę mintį — ypač tarp vadinamųjų "Niujorko intelektualų".
Autoriai ir klasikinės publikacijos
Per daugiau nei šešias dešimtis metų žurnalas publikuodavo tiek jaunus, tiek jau pripažintus rašytojus, kritikų ir mąstytojus. Tarp autorių ir tekstų, kurie žurnalo puslapiuose turėjo didelę įtaką ar pirmą kartą čia pasirodė, minimi:
- Clement Greenberg — įtakingos meno kritikos esė (pvz., garsusis esė "Avant‑Garde and Kitsch" pirmąkart pasirodė Partisan Review kontekste ir padarė didelę įtaką meno diskursui);
- Dwight Macdonald — kultūros kritikos tekstai, įskaitant esė apie masinę ir vidutinę kultūrą ("Masscult and Midcult");
- Lionel Trilling ir Mary McCarthy — literatūros kritika, kultūros refleksijos ir esė, kurie tapo klasikine XX a. literatūrine mintimi;
- Hannah Arendt — politinės minties analizės ir eseistiniai tekstai, svarbūs totalitarizmo ir modernios politikos temoms;
- Daugelis kitų žymių rašytojų, kritikų ir intelektualų, kurių darbai prisidėjo prie žurnalo reputacijos kaip intelektualinės aikštelės.
Paveldas ir prieinamumas
Nors "Partisan Review" pasiekė piką nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio pradžios, vėliau jo reikšmė šiuolaikinei Amerikos kultūrai po truputį mažėjo. Vis dėlto žurnalo indėlis į literatūros kritiką, meno teoretizavimą ir politinę refleksiją išliko reikšmingas: daugelis aptartų temų ir formuluotų argumentų tebėra nagrinėjami akademinėje literatūros, meno ir politologijos literatūroje.
Daugelis numerių ir straipsnių yra prieinami specializuotose bibliotekose, akademinėse duomenų bazėse ir kai kuriuose skaitmeniniuose archyvuose, o rinktinės su žurnale paskelbtais tekstais reguliarai perleidžiamos ir cituojamos mokslo darbuose.
Klasikinės istorijos ir straipsniai, pirmą kartą paskelbti žurnale "Partisan Review":
- Clement Greenberg — esė apie modernųjį meną ir kultūros konfliktus (pvz., "Avant‑Garde and Kitsch");
- Dwight Macdonald — kultūros analizės ir kritiniai tekstai (pvz., "Masscult and Midcult");
- Eseistikos ir literatūros kritikos darbai iš Lionel Trilling, Mary McCarthy ir kitų to meto intelektualų;
- Politinės ir filosofinės refleksijos iš autorių, nagrinėjusių totalitarizmą, demokratiją ir kultūrinę politiką.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kada buvo išleista "Partisan Review"?
A: "Partisan Review" buvo leidžiamas nuo 1934 iki 2003 metų.
K: Kas įkūrė "Partisan Review"?
A: "Partisan Review" įkūrė Williamas Phillipsas ir Philipas Rahvas.
K: Kas buvo John Reed klubas?
A: "John Reed Club" buvo organizacija, leidusi alternatyviąją literatūrą.
K: Kodėl "Partisan Review" tapo antikomunistine?
A: "Partisan Review" tapo antikomunistine po Stalino.
K: Kas buvo daugelis pirmųjų "Partisan Review" autorių?
A: Daugelis pirmųjų "Partisan Review" autorių buvo žydų imigrantų iš Europos vaikai.
K: Kada "Partisan Review" pasiekė didžiausią įtaką?
A: Didžiausią įtaką "Partisan Review" pasiekė nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigos iki septintojo dešimtmečio pradžios.
K: Kas toliau leido "Partisan Review" po Williamo Phillipso mirties?
A: Edith Kurzweil, Williamo Phillipso žmona, po jo mirties iki 2003 m. balandžio mėn. toliau leido "Partisan Review".
Ieškoti