Jamesas E. Hansenas — NASA klimato mokslininkas ir aplinkosaugos aktyvistas

Jamesas E. Hansenas — NASA klimato mokslininkas ir aktyvistas, kovojantis už 350 ppm CO2 ribą, kritikuojantis naftos projektus ir formuojantis klimatą politiką bei viešą diskursą.

Jamesas E. Hansenas (gimė 1941 m. kovo 29 d. Denisone, Ajovos valstijoje) yra vienas žymiausių šiuolaikinių klimato mokslininkų ir aktyvus aplinkosaugos viešasis intelektualas. Iki 2013 m. pradžios jis vadovavo NASA Goddardo kosmoso tyrimų institutui Niujorke, kuris yra Goddardo kosminių skrydžių centro Grinbelte, Merilando valstijoje, Žemės mokslų skyriaus dalis. Po pasitraukimo iš NASA Hansenas tęsė mokslinę ir šviečiamąją veiklą kaip Kolumbijos universiteto Žemės ir aplinkos mokslų katedros profesorius adjunktas. Jis išgarsėjo ne tik kaip klimato modelių ir atmosferinių procesų tyrėjas, bet ir kaip aiškus, nuoseklus visuomenės informuotojas apie grėsmes, kurias kelia klimato kaita ir visuotinis atšilimas.

Mokslinis indėlis

Hansenas atliko fundamentinius tyrimus apie Žemės energijos balansą, atmosferos radiacinį forsingą, aerosolių poveikį klimatui, senovines klimato sąlygas (paleoklimatologiją), bei didelių ledynų ir jūros lygio pokyčių dinamiką. Jo darbai padėjo paaiškinti, kaip mažos klimato forcijos ilgainiui gali sukelti didelius pokyčius planetoje ir kodėl greitai vykstantys temperatūros pokyčiai kelia pavojų ekosistemoms bei žmonių gerovei. Taip pat Hansenas prisidėjo prie klimato modelių vystymo ir ilgalaikių temperatūros rekordų interpretacijos, kurie vėliau tapo pagrindu tarptautinėms diskusijoms apie emisijų mažinimą.

Išsilavinimas ir karjera

XX a. septintajame dešimtmetyje Hansenas Ajovos universitete studijavo astronomiją ir fiziką. Po to jis specializavosi atmosferos fizikoje ir pradėjo mokslinius kitų planetų, o vėliau ir Žemės atmosferos tyrimus. Per savo karjerą Hansenas vadovavo Goddard Institute for Space Studies (GISS) ir aktyviai bendradarbiavo su kitomis mokslo institucijomis, rengė mokslinius pranešimus, publikacijas ir viešus pranešimus apie klimato rizikas.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Už mokslinę veiklą ir viešą poveikį Hansenas sulaukė daugelio tarptautinių apdovanojimų. 1996 m. jis buvo išrinktas į Nacionalinę mokslų akademiją, o 2001 m. už visuotinio atšilimo tyrimus jam buvo skirta 250 000 JAV dolerių Heinco aplinkosaugos premija. Jis pateko į žurnalo "Time" 100 įtakingiausių žmonių sąrašą (2006 m.), o 2007 m. pasidalijo 1 milijono JAV dolerių Dano Davido premija. 2008 m. balandžio 5 d. daktarui Hansenui buvo įteiktas PNC banko "Common Wealth" apdovanojimas už išskirtinius pasiekimus mokslo srityje. Be šių, jo darbai ir vieši pareiškimai padėjo formuoti tarptautinį supratimą apie klimato mokslą ir politiką.

Viešasis vaidmuo, politika ir rekomendacijos

Hansenas tapo plačiai žinomas 1988 m., kai jo parodymai Kongreso komitetams atkreipė plačią amerikiečių ir tarptautinę visuomenės dėmesį į klimato kaitos problemą. Jis nuosekliai pabrėžė, kad sprendimai turi remtis mokslu ir kad būtinos ambicingos priemonės — ypač anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas. Hansenas rėmė tokius sprendimus kaip anglies mokestis arba emisijų mokesčiai, iškastinio kuro deginimo mažinimas, bei spartesnis pereinamasis laikotarpis prie švaresnių energijos šaltinių.

350 ppm ir atmosferos anglies dioksidas

2007 m. paskelbtame straipsnyje Hansenas teigė, kad 350 ppm (milijoninių dalių) anglies dioksido atmosferoje yra saugi viršutinė riba, kad būtų išvengta klimato lūžio taško. Ši rekomendacija tapo svarbia žinute aplinkosauginėms organizacijoms ir judėjimams. Nors metinės ir sezoninės koncentracijos nuolat kinta, pastaraisiais dešimtmečiais atmosferos _CO2 kiekis smarkiai išaugo nuo pramonės revoliucijos lygių (~278 ppm) ir keliais dešimtmečiais pasiekė rekordinį lygį. Pvz., pradėjus šio amžiaus pirmąjį dešimtmetį, duomenys rodė reikšmingą kilimą (ankstesniais metais dažnai cituotas rodiklis buvo apie 389 ppm), o pastarajame dešimtmetyje koncentracija toliau augo ir gerokai viršijo 400 ppm (2020–2024 m. intervale jos metinės reikšmės siekė virš 410–420 ppm). Hansenas ir jo kolegos perspėja, kad aukštesnės koncentracijos didina riziką pasiekus netikėtus klimato perjungimus.

Aktyvizmas ir viešoji pozicija

Hanseno griežtas viešas pasipriešinimas naftos smėlio gavybai ir naftotiekio "Keystone XL" projektui sukėlė tam tikrų diskusijų žiniasklaidoje. Jo požiūris į konkrečius energetikos sprendimus — pabrėžiant anglių ir iškastinio kuro mažinimą — kartais sutapo su griežtu kritiniu vertinimu tam tikrų administracinių sprendimų. Hansenas taip pat aktyviai rėmė kovos su anglies deginimu kampanijas, ragino įteisinti anglies kainodarą ir skatino investicijas į saugesnes energetikos technologijas. Jis ne vien tik rašė mokslo straipsnius — Hansenas taip pat siekė pasiekti plačiąją visuomenę per populiarias knygas ir viešas paskaitas. "Mano anūkų audros" yra pirmoji Hanseno knyga apie klimato kaitą, kurioje jis aiškiai ir asmeniškai paaiškina mokslo įrodymus ir pasekmes ateities kartoms.

2013 m. Hansenas buvo atviro laiško, kuriame teigė, kad "nuolatinis priešinimasis branduolinei energetikai kelia grėsmę žmonijos gebėjimui išvengti pavojingos klimato kaitos", bendraautoris. Šis laiškas sulaukė įvairiapusių reakcijų: dalis mokslininkų ir aktyvistų sutiko, kad saugi, moderni branduolinė energija gali būti viena iš priemonių mažinti iškastinio kuro naudojimą, tuo tarpu kiti išreiškė susirūpinimą dėl branduolinės energetikos rizikų ir atliekų tvarkymo klausimų.

Įtaka ir paveldas

Jameso Hanseno vaidmuo kaip mokslininko ir viešo veikėjo paliko ryškų pėdsaką klimato politikos ir visuomenės supratime. Jo darbai prisidėjo prie to, kad klimato pokyčiai tapo ne tik akademine diskusija, bet ir plačiai pripažintu visuomeniniu iššūkiu. Nepaisant diskusijų apie konkrečias politines priemones, Hansenas išlieka vienu iš labiausiai cituojamų mokslininkų klimato srityje — jo tyrimai ir vieši pareiškimai toliau formuoja mokslinį konsensusą ir skatina ieškoti tvarių sprendimų mūsų planetos ateičiai.

• Pagrindinės teminės sritys: klimato modeliavimas, atmosferos radiacinis forsingas, aerosolai, paleoklimatas, ledynų ir jūros lygio dinamikos tyrimai.
• Viešasis indėlis: ankstyvi Kongreso parodymai apie klimato riziką, knygos ir vieši pasisakymai, aktyvumas klimato politikos srityje.
• Rekomendacijos: anglies emisijų mažinimas, anglies kainodara, pereinamasis laikotarpis nuo anglies prie švaresnių energijos šaltinių; diskusijos apie branduolinės energetikos vaidmenį.

Klausimai ir atsakymai

K: Kada gimė Jamesas E. Hansenas?

K: Koks šiuo metu yra rekordinis anglies dioksido kiekis atmosferoje?

K: Kokiame universitete Hansenas studijavo astronomiją ir fiziką?

K.: Kokį apdovanojimą jis gavo 2001 m. už visuotinio atšilimo tyrimus?

Klausimas: Kiek daugiau CO2 šiuo metu išmetama vienam gyventojui, palyginti su prieš pramonės revoliuciją buvusiu lygiu?

K: Kokią knygą Hansenas parašė apie klimato kaitą?

K: Kokio atviro laiško bendraautoriumi 2013 m. buvo daktaras Hansenas?

Paieška pagal raidę