Azerbaidžano natūralūs ežerai — sąrašas, dydžiai ir kilmė

Azerbaidžano natūralūs ežerai: išsamus ~450 ežerų sąrašas, dydžiai ir kilmė (tektoniniai, ledyniniai, nuošliaužų), gėli ir sūrūs – viskas vienoje vietoje.

Autorius: Leandro Alegsa

Tai yra Azerbaidžano ežerų sąrašas.

Į sąrašą įtraukti tik natūralūs ežerai. Dirbtiniai ežerai, pavyzdžiui, rezervuarai, į šį sąrašą neįtraukti. Į šį sąrašą taip pat neįtraukta Kaspijos jūra, kuri pagal plotą ir tūrį yra didžiausias ežeras Žemėje ir kuri rytuose ribojasi su Azerbaidžanu.

Azerbaidžane yra apie 450 ežerų. Visi jie yra nedidelio ploto ir tūrio. Yra tik 5 ežerai, kurių plotas didesnis nei 10 kv. km. Dauguma šių ežerų yra gėlo vandens, tačiau kai kurie iš jų yra sūrūs. Kai kurie iš šių ežerų susidarė dėl tektonikos, nuošliaužų, upių (Oxbow Lake) ir lagūnų. Kalnuotose vietovėse ežerus suformavo tektonika, nuošliaužos ir ledynai (ledyninis ežeras).

Geografinis išsidėstymas ir dydžiai

Ežerai Azerbaidžane yra išsidėstę tiek žemumose, tiek kalnuotose vietovėse. Dauguma jų — Kura-Arazo žemumoje ir jos aplinkoje, kur susidaro seklesnės lagūnos, sūrios duobės ir upių vingiuose atsiskyrusios oazės. Kalnuotosiose šiaurinėse ir vakarinėse regionuose yra didesnių reljefo įtakotų ežerų, kuriuos sukūrė nuošliaužos, tektoniniai lūžiai ar senieji ledynai.

Kilmės tipai (kaip susidarė ežerai)

  • Tektoniniai ežerai: susidaro lūžių ir nuosėdų vietose, kur žemė suslenka ir susidaro dubens, užpildomas vandeniu.
  • Nuošliaužų (užtvariniai) ežerai: susidarę po žemės drebėjimų ar nuošliaužų, kai nuosėdos užtvaro upę arba slėnį; pavyzdys – kalnuose susidariusios užtvarinės tvenkinys.
  • Ledyniniai ežerai: susidarę ledynų veiklos formuotose ertmėse (cirkuose) ar upių pravandose, dažniausiai kalnuose.
  • Upinės kilmės ežerai (oksbovai): atsiskyrusios upės kilpos, užpildytos stovinčiu vandeniu, dažnai būna uždumblėjusios ir gausios augmenijos.
  • Lagūniniai ir sūrieji ežerai: susiformavę pakrantės zonoje arba žemumoje, kur vandens mainai su didesniais vandens telkiniais riboti; tokie ežerai gali būti sūrūs.

Pavyzdžiai ir reikšmingesni ežerai

Nors dauguma Azerbaidžano ežerų yra nedideli, yra keletas žinomų natūralių ežerų, kuriuos verta paminėti (pateikiami kaip pavyzdžiai, ne pilnas sąrašas):

  • Göygöl (Goygol) – kalnų ežeras, žinomas dėl savo aiškiai mėlyno vandens ir natūralių pakrančių; jis susidarė istorinių nuošliaužų ir yra saugomas kaip nacionalinis parkas.
  • Ağgöl (Aghgol / Aggol) – žemumų ežerų ir pelkių kompleksas, svarbus paukščiams ir biologinei įvairovei regione.
  • Sarısu (Sarysu) – vienas iš didesnių natūralių ežerų šalyje, tipinis Kura-Arazo žemumos telkinys, kurio dydis ir druskingumas kinta sezoniškai.
  • Hacıqabul (Hajigabul) – natūralus ežeras žemumoje, kurio charakteristika susijusi su Kura upės vandens režimu ir sezonišku svyravimu.
  • Maralgöl (Maral-gol) ir kiti kalnų ežerai – dažnai maži, bet svarbūs vietinei ekosistemai ir turistinei veiklai.

Ekologija, naudojimas ir grėsmės

Natūralūs ežerai Azerbaidžane atlieka svarbias funkcijas: saugo biologinę įvairovę, veikia kaip vandens rezervuarai ir turi reikšmę žuvininkystei bei vietos gyventojų ūkiui. Tačiau daugelis ežerų yra jautrūs klimato kaitai, vandens išgavimui ir drenažui, taršai bei druskingumo didėjimui. Sezoniniai svyravimai, upių režimo pokyčiai ir žmogaus veikla gali reikšmingai paveikti ežerų vandens lygį bei ekologinę būklę.

Apsauga ir tvarkymas

Siekiant išsaugoti natūralius ežerus ir jų aplinkas, reikalinga integruota valdymo strategija: apsauga nuo taršos, racionalus vandens išteklių naudojimas, stebėsena ir, kur būtina, atkūrimo darbai. Daugelis svarbesnių ežero teritorijų yra įtrauktos į saugomų gamtinių teritorijų tinklą arba priskirtos svarbioms ornitologinėms zonoms dėl ten gyvenančių migracinių ir vietinių paukščių rūšių.

Išvados

Azerbaidžano natūralūs ežerai yra įvairovės šaltinis — nuo kalnų ledyninių ir nuošliaužų formuotų telkinių iki žemumų lagūnų ir sūrių duobių. Nors dauguma jų yra nedideli, kai kurie turi itin svarbią ekologinę, ekonominę ir kultūrinę reikšmę. Dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos daugeliui ežerų kyla grėsmė, todėl būtina nuolatinė stebėsena ir apsaugos priemonės.

Ežeras Kabalos rajone.Zoom
Ežeras Kabalos rajone.

Göygöl ežeras.Zoom
Göygöl ežeras.

Ežerai

Rangas

Ežeras

Paviršiaus plotas (km²)

Tūris (km³)

1.

Sarysu ežeras

65.7

59.1

2.

Ağgöl ežeras

56.2

44.7

3.

Böyükshor ežeras

16.2

27.5

4.

Agzybirčalos ežeras

13.8

10.0

5.

Kandaro ežeras

10.6

51.0

6.

Hadžikabulio ežeras

8.4

12.1

7.

Böyük Alagöl ežeras

5.1

24.3

8.

Aschyk ežeras

1.76

10.2

9.

Göygöl ežeras

0.79

24.0

10.

Karačuko ežeras

0.45

2.53

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Koks yra Azerbaidžano ežerų sąrašo tikslas?


Atsakymas: Šio sąrašo tikslas - pateikti informaciją apie natūralius Azerbaidžano ežerus.

K: Ar į sąrašą įtraukti dirbtiniai ežerai?


A: Ne, į sąrašą įtraukti tik natūralūs ežerai.

K: Ar į sąrašą įtraukta Kaspijos jūra?


A: Ne, Kaspijos jūra į sąrašą neįtraukta, nes ji yra dirbtinis ežeras.

K: Kiek Azerbaidžane yra ežerų?


A: Azerbaidžane yra apie 450 ežerų.

K: Kokio dydžio yra Azerbaidžano ežerai?


A: Dauguma Azerbaidžano ežerų yra nedideli savo plotu ir tūriu. Tik 5 ežerų plotas didesnis nei 10 kvadratinių kilometrų.

K: Kokių tipų ežerų galima rasti Azerbaidžane?


A: Dauguma Azerbaidžano ežerų yra gėlavandeniai, tačiau kai kurie iš jų yra sūrūs. Jie susidarė dėl tektonikos, nuošliaužų, upių ir lagūnų. Kalnuotose vietovėse galima rasti ledyninių ežerų.

Klausimas: Kaip susiformavo kalnuotose vietovėse esantys ežerai?


A: Ežerai kalnuotose vietovėse susidarė dėl tektonikos, nuošliaužų ir ledynų.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3