Pirmojo pasaulinio karo JAV Garbės medalis: gavėjai, skaičiai ir istorija
Sužinokite Pirmojo pasaulinio karo JAV Garbės medalių istoriją, gavėjus, įdomius skaičius ir drąsos pavyzdžius – išsami ir intriguojanti apžvalga.
Pirmasis pasaulinis karas (dar vadinamas Pirmuoju pasauliniu karu ir Didžiuoju karu) buvo pasaulinis karinis konfliktas, kuriame dalyvavo dauguma pasaulio galingųjų valstybių. Karą sudarė dvi priešiškos grupės: Antantė ir Centrinės galybės. Tiesioginė karo priežastis buvo 1914 m. birželio 28 d. įvykdytas erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas. Jis buvo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis. Jį nužudė Austrijos-Vengrijos pilietis Bosnijos serbas Gavrilo Principas. Jis taip pat buvo "Juodosios rankos" narys. Austrijos-Vengrijos kerštas Serbijai paskatino sudaryti sąjungas, kurios sukėlė grandininę karo paskelbimo reakciją. Po mėnesio didžiojoje Europos dalyje prasidėjo atviras karas. Dėl to buvo mobilizuota daugiau kaip 65 milijonai Europos karių, o aukų buvo daugiau kaip 40 milijonų - iš jų apie 20 milijonų žuvo iki karo pabaigos.
Jungtinių Valstijų įsitraukimas
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Jungtinės Valstijos laikėsi izoliacionizmo politikos, vengė konflikto ir bandė derėtis dėl taikos tarp kariaujančių šalių. Tačiau kai 1915 m. vokiečių povandeninis laivas nuskandino britų lainerį "Lusitanija" su 128 amerikiečiais, JAV prezidentas Vudrou Vilsonas pareikalavo nutraukti išpuolius prieš keleivinius laivus. Vokietija pakluso ir Vilsonas nesėkmingai bandė tarpininkauti siekiant susitarimo. Jis ne kartą įspėjo, kad JAV netoleruos neriboto povandeninio karo, pažeidžiančio tarptautinę teisę.
Be Lusitanijos incidento, JAV sprendimą įsitraukti paveikė ir kiti veiksniai, tarp jų Vokietijos paskelbta neriboto povandeninio karo 1917 m. ir slaptas Zimmermano telegramos bandymas įtraukti Meksiką į karą prieš JAV. Galutinė Jungtinių Amerikos Valstijų karo paskelbimo data buvo 1917 m. balandžio 6 d. Po paskelbimo valstybė greitai mobilizavo pajėgas pagal Selective Service Act, o kariuomenės branduolį formavo Amerikos ekspedicinės pajėgos (American Expeditionary Forces, AEF), kurioms vadovavo generolas John J. Pershingas. Per karą apie 2 mln. amerikiečių tarnavo Europoje; JAV nuostoliai sudarė apie 116 000 mirčių (iš jų maždaug 53 000 – kovose), o sužeistųjų skaičius viršijo 200 000. Pandemijos ir ligų poveikis taip pat buvo reikšmingas.
Garbės medalis: istorija ir kriterijai
Garbės medalis buvo įsteigtas Amerikos pilietinio karo metu ir yra aukščiausias karinis apdovanojimas, kurį Jungtinių Valstijų vyriausybė skiria savo ginkluotųjų pajėgų nariams. Pirmasis Garbės medalis laivynui buvo patvirtintas 1861 m., o kariuomenei – 1862 m. Medalis skiriamas už išskirtinę drąsą ir savanorišką riziką gyvybei, kurios metu asmuo viršija savo pareigas ir veikia prieš Jungtinių Valstijų priešą.
Garbės medalio skyrimas vyksta pagal oficialią rekomendacijų sistemą: karininkai ir vadai teikia pasiūlymus, juos tikrina grandinė ir galutinį sprendimą patvirtina Kongresas arba prezidentas veikiantis Kongreso vardu. Dėl medalio pobūdžio jis dažnai įteikiamas pomirtiniu būdu, kai veikėjai žūva atlikdami didvyrišką poelgį.
Garbės medalis Pirmojo pasaulinio karo metu
Per Pirmąjį pasaulinį karą Garbės medaliu už savo veiksmus buvo apdovanoti 119 vyrų, iš jų 33 – pomirtinai. Pagal šakų pasiskirstymą medalis buvo įteiktas:
- 90 – kariuomenės kariai,
- 21 – karinio jūrų laivyno nariai,
- 8 – jūrų pėstininkų korpuso kariai.
Tarp apdovanotųjų buvo žymūs asmenys, tapę tautos simboliais ir populiariosios kultūros herojais. Pavyzdžiui, Alvinas Jorkas (Alvin C. York) išgarsėjo dėl iniciatyvos ir drąsos Argonų miške, kur rugsėjo–spalio 1918 m. kovose jam pavyko įsakyti priešo dalinių sustabdymą ir paimti nelaisvėn didelį skaičių priešo karių. Jo istorija vėliau tapo pagrindu filmui "Seržantas Jorkas", padidinusiai jo nacionalinį pripažinimą. Edvardas Rikenbekeris (Eddie Rickenbacker) tapo šalies aukščiausiai įvertintu naikintuvų asu – jis priskaičiuotas maždaug 26 oro pergalėms ir Garbės medaliu apdovanotas už išskirtinius oro kovos nuopelnus.
Ralfas Talbotas iš jūrų pėstininkų korpuso taip pat tapo skraidančiu asu ir buvo pirmasis jūrų pėstininkų lakūnas, apdovanotas Garbės medaliu. Iš kitų paminėtinų – Fredas W. Stockhamas, kuriam buvo suteiktas kariuomenės Garbės medalis už pasiaukojimą gelbstint kitus, jis apdovanotas po mirties.
Dvigubi apdovanojimai ir teisės pakeitimai
Nuo Garbės medalio įsteigimo 19 apdovanotųjų jį gavo du kartus; iš jų 5 vyrus dvigubai apdovanojo būtent Pirmojo pasaulinio karo metais. Visi šie penki asmenys buvo jūrų pėstininkai, kuriems dėl specifinės administracinės padėties buvo išduotos tiek kariuomenės, tiek karinio jūrų laivyno Garbės medalio versijos už tą patį veiksmą. Taip nutiko todėl, kad kai kurios jūrų pėstininkų dalys, priklausančios Karinio jūrų laivyno departamentui, buvo operatyviai prijungtos prie didesnių JAV kariuomenės vadaviečių, o tuo pačiu metu jūrų pėstininkams buvo taikomos abiejų departamentų apdovanojimų sistemos.
Siekiant užkirsti kelią tolesniems dvigubiems apdovanojimams, 1919 m. vasarį pakeistos taisyklės ir nurodytas reikalavimas, kad asmuo negali gauti daugiau nei vieno Garbės medalio už tą patį veiksmą arba daugiau nei vieno Garbės medalio iš viso už tą patį nuopelną. Vėlesniais dešimtmečiais apdovanojimų sistema toliau evoliucionavo: buvo sukurti atskiri Garbės medalių variantai skirtingoms ginkluotosioms pajėgoms (vėliau – oro pajėgoms) ir sugriežtintos kriterijų, rekomendacijų bei patvirtinimo procedūros.
Reikšmė ir paveldas
Garbės medalis Pirmojo pasaulinio karo metu tapo svarbia JAV karinėje kultūroje ir tautinėje atminimo tradicijoje. Apdovanojimai atspindi ne tik individualią drąsą, bet ir platesnį pasiaukojimo ir sąjungininkų palaikymo naratyvą, kuriuo remiantis JAV įtvirtino savo vaidmenį Europoje. Daugelio Garbės medalio gavėjų istorijos iki šių dienų išlieka mokomomis pavyzdinėmis pasakomis apie asmeninį heroizmą ir pareigos jausmą.
Trumpai apibendrinant, Pirmojo pasaulinio karo metu JAV Garbės medalis buvo suteiktas 119 vyrų, tarp kurių buvo tiek gyvų liudininkų didvyriškumui, tiek pomirtiniu būdu pagerbtų karių. Šie apdovanojimai padėjo suformuoti nacionalinį karo pasakojimą ir vėliau nulėmė apdovanojimų tvarkos bei teisinių nuostatų pakeitimus, kad būtų užtikrintas apdovanojimų nuoseklumas ir teisingumas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks įvykis laikomas tiesiogine Pirmojo pasaulinio karo priežastimi?
Atsakymas: Tiesioginė Pirmojo pasaulinio karo priežastis buvo 1914 m. birželio 28 d. įvykdytas erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas.
K: Kas nužudė erchercogą Pranciškų Ferdinandą?
A: Austrijos-Vengrijos pilietis Bosnijos serbas Gavrilo Principas, "Juodosios rankos" narys, nužudė erchercogą Pranciškų Ferdinandą.
Klausimas: Kiek Pirmojo pasaulinio karo aukų pareikalavo Pirmasis pasaulinis karas?
A: Pirmajame pasauliniame kare nukentėjo daugiau kaip 40 milijonų žmonių, iš jų apie 20 milijonų žuvo.
K: Kokia buvo Jungtinių Valstijų politika konflikto atžvilgiu Pirmojo pasaulinio karo pradžioje?
A: Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Jungtinės Valstijos laikėsi izoliacionizmo politikos, vengė konflikto ir bandė derėtis dėl taikos tarp kariaujančių šalių.
K: Koks įvykis paskatino JAV prezidentą Vudrou Vilsoną (Woodrow Wilson) reikalauti nutraukti išpuolius prieš keleivinius laivus?
A: Kai 1915 m. vokiečių povandeninis laivas nuskandino britų lainerį "Lusitanija" su 128 amerikiečiais, JAV prezidentas Vudrou Vilsonas pareikalavo nutraukti išpuolius prieš keleivinius laivus.
K: Kiek Pirmojo pasaulinio karo metu buvo apdovanotų Garbės medaliu?
A: Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 119 vyrų buvo apdovanoti Garbės medaliu (33 - pomirtinai). Iš jų 90 kariuomenės, 21 karinio jūrų laivyno ir 8 jūrų pėstininkų korpuso kariai.
K: Kiek buvo dvigubų Garbės medalio gavėjų per Pirmąjį pasaulinį karą ? A: Penki vyrai už tą patį veiksmą buvo apdovanoti ir kariuomenės, ir karinio jūrų laivyno medaliais, taigi jie buvo apdovanoti dvigubu Garbės medaliu per Pirmąjį pasaulinį karą.
Ieškoti