Michailas Nikolajevičius Baryšnikovas (rus. Михаил Николаевич Барышников, g. 1948 m. sausio 27 d.) – rusų kilmės amerikiečių šokėjas, choreografas ir aktorius. Gimė Latvijoje rusų tėvų šeimoje Sovietų Sąjungos laikais, vėliau tapo JAV piliečiu. Daug žadančią karjerą pradėjęs Leningrado Marijos teatro Kirovo baleto trupėje, 1974 m. pabėgo į Kanadą, kad gautų daugiau galimybių vakarietiškame šokyje.

Ankstyvoji karjera ir meninis pasirengimas

Baryšnikovas augo su stipria choreografine pagrindų tradicija: jaunystėje jis mokėsi Leningrado choreografijos mokykloje (Vaganovos mokykloje) ir vėliau prisijungė prie pasaulinio garso trupės – Marijos teatro (Kirovo) baleto. Ten jis greitai išsiskyrė ne tik technišku klasikinio baleto įvaldymu, bet ir stipria scenine charizma. Per sovietinį periodą Baryšnikovas tapo vienu pastebimiausių jaunosios kartos solistų, tačiau siekė laisvės kūryboje ir platesnių galimybių moderniajame šokyje.

Perėjimas į Vakarus ir tarptautinė karjera

Jis vadinamas geriausiu pasaulyje gyvenančiu baleto šokėju vyru. Kritikas Clive'as Barnesas kartą jį pavadino "tobuliausiu šokėju, kokį esu matęs". 1974 m. gastroliuodamas Kanadoje su Kirovo baleto trupe, Baryšnikovas paprašė politinio prieglobsčio Toronte. Po defektacijos jis greitai įsitvirtino Šiaurės Amerikos scenoje: bendradarbiavo su įvairiais trupėmis ir choreografais, įskaitant bendradarbiavimą su moderniojo šokio kūrėjais. 1978 m. jis pradėjo reguliarų darbą Niujorko baleto trupėje, vadovaujamoje George'o Balanchine'o, o 1980 m. tapo Amerikos baleto teatro meno vadovu, pareigose aktyviai plėtodamas repertuarą ir skatindamas naujus kūrinius.

Stilius, bendradarbiavimas ir sceninė veikla

Iš dalies jis svarbus tuo, kad šoko ir klasikinį baletą, ir modernųjį šokį. Baryšnikovas pasižymėjo technine tobulybe – didžiuliais šuoliais, greitais suktukais ir subtilia rankų bei viršutinės kūno dalies artikuliacija – kartu turėjo ir stiprų dramatinį talentą, kuris leido jam sėkmingai pereiti prie neklasikinio repertuaro. Jis bendradarbiavo su žymiais choreografais ir režisieriais, užsakė naujus kūrinius ir įtraukė modernias choreografines idėjas į tradicinius baleto spektaklius. Be scenos, Baryšnikovas taip pat vaidino kine ir televizijoje – pasirodė keliuose filmuose ir televizijos projektuose, kurie dar labiau išplėtė jo žinomumą plačiajai auditorijai.

Vadovavimas, trupių kūrimas ir vėlesnis kūrybinis kelias

Nors jis ilgai dirbo tradicinėse baleto struktūrose, vėliau Baryšnikovas įkūrė savo trupę ir daugiau laiko skyrė modernaus ir šiuolaikinio šokio tyrinėjimui bei bendradarbiavimui su jaunais kūrėjais. Jo vadybinė ir meninė veikla apėmė repertuaro formavimą, meninių programų kūrimą ir tarptautinių gastrolinių projektų iniciavimą – taip jis prisidėjo prie šokio sklaidos ir įvairovės didinimo.

Apdovanojimai ir pripažinimas

1974 m. pabėgęs į Vakarus, Baryšnikovas tapo tarptautiniu fenomenu. 1986 m. jis tapo Amerikos piliečiu. Jis yra pelnęs tris "Emmy" apdovanojimus ir daugelį kitų garbingų apdovanojimų bei pagyrų už indėlį į scenos meną. Jo vardas dažnai siejamas su baleto populiarinimu už klasikinio repertuaro ribų ir su jaunų talentų skatinimu.

Palikimas

Baryšnikovas laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus šokėjų: jo pavyzdys įkvėpė kartas tiek klasikinio, tiek modernaus šokio atlikėjų. Dėl gebėjimo sėkmingai judėti tarp tradicijos ir naujovių jis išlieka svarbia figūra šokio istorijoje, o jo įrašyti pasirodymai, televizijos projektai ir pedagoginė veikla padėjo išsaugoti ir perteikti aukšto lygio techniką bei meninę viziją naujoms kartoms.

Pastabos apie asmeninį gyvenimą

Viešajame gyvenime Baryšnikovas išlaikė santūresnį asmeninio gyvenimo įvaizdį, tačiau jo karjera dažnai buvo ryškiai viešinama dėl profesinių pasiekimų ir filmų bei televizijos pasirodymų. Jo istorija – nuo Leningrado scenos iki tarptautinių teatrų ir kino platintuvų – išlieka reikšminga kultūrinio persilaužimo ir kūrybinės laisvės pavyzdžių serijoje.

Michailo Baryšnikovo veiklą charakterizuoja nuolatinis siekis plėsti šokio galimybes: jis ne tik demonstravo techninį meistriškumą, bet ir nuolat ieškojo naujų meninių išraiškos formų, todėl liks atmintyje kaip vienas ryškiausių scenos meno lyderių savo kartoje.