Thomas C. Schelling — žaidimų teorijos ekspertas, Nobelio laureatas
Thomas C. Schelling — Nobelio laureatas, žaidimų teorijos pionierius; jo įžvalgos apie konfliktų valdymą, branduolinę strategiją ir bendradarbiavimą pakeitė tarptautinę politiką.
Thomas Crombie Schellingas (1921 m. balandžio 14 d. - 2016 m. gruodžio 13 d.) - amerikiečių ekonomistas, užsienio reikalų, nacionalinio saugumo, branduolinės strategijos ir ginklų kontrolės profesorius.
Po 1953 m. jis pasitraukė iš vyriausybės ir pradėjo dirbti Jeilio universiteto ekonomikos fakultete, o 1958 m. buvo paskirtas Harvardo universiteto ekonomikos profesoriumi. 1969 m. pradėjo dirbti Harvardo Džono F. Kenedžio vyriausybės mokykloje.
1993 m. Schellingas gavo Nacionalinės mokslų akademijos apdovanojimą. 2009 m. jam taip pat suteiktas Jeilio universiteto garbės daktaro laipsnis ir Mančesterio universiteto garbės daktaro laipsnis.
2005 m. jam buvo paskirta Nobelio ekonomikos premija (kartu su Robertu Aumannu) už "geresnį konfliktų ir bendradarbiavimo supratimą taikant žaidimų teorijos analizę".
Pagrindinės idėjos ir indėlis
Schellingas tapo žinomas dėl gebėjimo taikyti žaidimų teorijos idėjas praktiniams tarptautinės politikos ir nacionalinio saugumo klausimams. Jis ypač nagrinėjo, kaip strateginiai sprendimai, grasinimai ir susitarimų galimybės veikia kategorijas, tokias kaip atgrasymas, derybos ir ginklų kontrolė. Jo darbai išsiskyrė tuo, kad dažnai naudojo paprastus, kasdienius pavyzdžius ir intuicijas, o ne sudėtingą matematinių formulių kalbą, todėl idėjos tapo suprantamos platesnei auditorijai.
Svarbiausi darbai
- The Strategy of Conflict (1960) – vienas įtakingiausių Schellingo darbų, kuriame jis aiškina sąvokas kaip grasinimas, patikimumas (credible commitment) ir strateginis elgesys konfliktų metu.
- Arms and Influence (1966) – knyga apie karinę jėgą ir kaip ji veikia politinį sprendimų priėmimą bei derybas.
- Micromotives and Macrobehavior (1978) – platus populiarinis darbas apie tai, kaip individualios preferencijos ir elgesys gali sukelti netikėtus ir problemiškus kolektyvinius rezultatus (žinomiausias pavyzdys – segregacijos modelis).
Schelling point ir kitos sąvokos
Viena iš Schellingo labiausiai paplitusių idėjų yra vadinamoji „Schelling point“ (kartais vadinama „focal point“) — natūralus arba akivaizdus sprendimas, kurį žmonės renkasi be tarpusavio komunikacijos. Paprastas pavyzdys: jei du nepažįstami asmenys susitaria susitikti Niujorke, bet neaptaria vietos, daugelis pasirinks Times Square kaip „fokalinį tašką“. Ši idėja plačiai taikoma koordinacijos problemoms, deryboms ir rinkų elgsenos paaiškinimui.
Modeliai ir praktinė įtaka
Schellingas taip pat nagrinėjo, kaip smulkūs asmenų sprendimai gali vesti prie didelių socialinių reiškinių — pavyzdžiui, kodėl vietovių gyventojų atskirimo tendencijos gali pasikartoti net jei atskirai dauguma nenori aiškios segregacijos. Jo „čekerboard“ (lentos) modelis aiškiai parodė, kaip lokali pasirinkimų dinamika sukuria platesnes struktūras.
Be teorijos, Schellingas dalyvavo konsultacijose ir politikos formavime, ypač temose, susijusiose su branduoline strategija ir ginklų kontrolės iniciatyvomis. Jo idėjos turėjo tiesioginį poveikį diplomatiniams ir kariniais sprendimams, nes padėjo suprasti, kaip grasinimai, pasitikėjimas ir informacijos netobulumas veikia tarptautinius susitarimus.
Stilius ir prieinamumas
Schellingas pasižymėjo aiškiu, pavyzdiniais paremta rašymo stiliumi: jis rinkosi kasdienius pavyzdžius, paprastus modelius ir vaizdingas metaforas, kad paaiškintų sudėtingas strateginio elgesio idėjas. Dėl to jo kūryba tapo svarbi ne tik ekonomistams, bet ir politologams, sociologams bei platesnei viešajai auditorijai.
Paveldas
Thomas C. Schellingas paliko ryškų pėdsaką modernioje žaidimų teorijoje ir taikomojoje strategijoje. Jo idėjos apie koordinaciją, grasinimus ir kolektyvinius rezultatus toliau įkvepia tyrimus ir politikos sprendimus. Schellingo darbai ir šiandien yra cituojami tiek akademiniuose tyrimuose, tiek praktinėse analizėse apie saugumą, derybas ir visuomenės elgseną.
Asmeninis gyvenimas
Schellingas gimė 1921 m. balandžio 14 d. Ouklande, Kalifornijoje. Studijavo Kalifornijos universitete Berklyje, Harvardo universitete ir Jeilio universitete.
1947 m. Schellingas vedė Corinne Tigay Saposs. Jie susilaukė keturių vaikų. Jie išsiskyrė 1991 m. 1991 m. Schellingas vedė Alice M. Coleman. Jie susilaukė keturių vaikų.
Schellingas mirė 2016 m. gruodžio 13 d. Bethesdoje, Merilando valstijoje, sulaukęs 95 metų amžiaus, dėl komplikacijų po klubo sąnario lūžio.
Pagrindiniai darbai
Konflikto strategija (1960)
Garsiausias Schellingo darbas atsirado pokario metais susidomėjus žaidimų teorija ir Šaltuoju karu. Knyga apima sritį, vadinamą strateginėmis derybomis, apie tai, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų elgtis su Sovietų Sąjunga po Antrojo pasaulinio karo. Manoma, kad tai yra viena iš šimto knygų, padariusių didžiausią įtaką Vakaruose nuo 1945 m. Panašios krypties buvo ir daugelis RAND korporacijos ir Hermano Kahno Hadsono instituto tyrimų. Visi šie žmonės pažinojo vieni kitus, konsultavo ir vedė seminarus Pentagone ir kitose JAV vyriausybės tarnybose.
Ginklai ir įtaka (1966)
Schellingo teorijos apie karą buvo išplėtotos knygoje "Ginklai ir įtaka". Knygos anotacijoje teigiama, kad ji "tęsia ankstesnėje knygoje "Konflikto strategija" pradėtą analizę ir yra reikšmingas indėlis į vis gausėjančią literatūrą apie šiuolaikinį karą ir diplomatiją".
Mikromotyvai ir makroverslas (1978)
1969 ir 1971 m. Schellingas paskelbė plačiai cituojamus straipsnius apie tai, ką jis vadino "bendrąja pasvirimo teorija". Šiuose straipsniuose jis parodė, kad pageidavimas, jog kaimynai būtų tos pačios spalvos, arba net pageidavimas, kad kaimynai būtų mišrūs "iki tam tikros ribos", gali lemti visišką segregaciją. Tai paaiškino visiško vietinio skirtingų grupių atskyrimo reiškinį. Prasidėjęs tokių pokyčių ciklas gali įgauti savaiminį pagreitį.
Pasaulinis atšilimas
Šelingas dalyvauja diskusijose apie visuotinį atšilimą nuo 1980 m., kai vadovavo prezidento Džimio Karterio sudarytai komisijai. Jis mano, kad klimato kaita kelia rimtą grėsmę besivystančioms šalims, tačiau grėsmė Jungtinėms Valstijoms yra perdėta. Remdamasis savo patirtimi įgyvendinant Maršalo planą po Antrojo pasaulinio karo, jis teigė, kad visuotinio atšilimo problemos sprendimas yra derybų problema; jei pasaulis sugebės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, neturtingos šalys gaus didžiąją dalį naudos, tačiau turtingos šalys patirs didžiąją dalį išlaidų.
Knygų sąrašas
- 1951. Nacionalinių pajamų elgsena: algebrinės analizės įvadas. Niujorkas: McGraw-Hill.
- 1958. Tarptautinė ekonomika. Bostonas: Allyn and Bacon.
- 1960. Konflikto strategija. Kembridžas MA: Harvardo universiteto leidykla.
- 1961. Strategija ir ginklų kontrolė. (kartu su Mortonu H. Halperinu) Niujorkas: A Pergamon-Brassey's Classic, 1985.
- 1966. Ginklai ir įtaka. New Haven CT: Yale University Press.
- 1978. Mikromotyvai ir makroverslas. Niujorkas: W.W. Norton.
- 1979. Energijos problemos sprendimas. Ekonominės plėtros komitetas.
- 1984. Pasirinkimas ir pasekmės. Harvardo universiteto leidykla.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Thomas Crombie Schelling?
A: Thomas Crombie Schelling buvo amerikiečių ekonomistas, užsienio reikalų, nacionalinio saugumo, branduolinės strategijos ir ginklų kontrolės profesorius.
K: Kur dirbo Schellingas, 1953 m. palikęs vyriausybę?
A.: 1953 m. Schellingas paliko vyriausybę ir pradėjo dirbti Jeilio universiteto ekonomikos fakultete.
K: Kada Schellingas buvo paskirtas Harvardo universiteto ekonomikos profesoriumi?
A.: 1958 m. Schellingas buvo paskirtas Harvardo universiteto ekonomikos profesoriumi.
K: Į kurią Harvardo mokyklą Schellingas įstojo 1969 m.?
A.: 1969 m. Schellingas pradėjo dirbti Harvardo Johno F. Kennedy vyriausybės mokykloje.
K: Kokį apdovanojimą 1993 m. Schellingui skyrė Nacionalinė mokslų akademija?
A: 1993 m. Schellingas gavo Nacionalinės mokslų akademijos apdovanojimą.
K: Dėl kokios priežasties 2005 m. Schellingui buvo paskirta Nobelio ekonomikos premija?
A: 2005 m. Schellingas gavo Nobelio ekonomikos premiją (ją pasidalijo su Robertu Aumannu) už tai, kad "pagerino mūsų supratimą apie konfliktus ir bendradarbiavimą pasitelkdamas žaidimų teorijos analizę".
K.: Ar per savo gyvenimą Schellingas gavo kokių nors garbės laipsnių?
Atsakymas: Taip, 2009 m. Schellingui suteiktas Jeilio universiteto garbės daktaro laipsnis ir Mančesterio universiteto garbės laipsnis.
Ieškoti