Thomas Crombie Schellingas (1921 m. balandžio 14 d. - 2016 m. gruodžio 13 d.) - amerikiečių ekonomistas, užsienio reikalų, nacionalinio saugumo, branduolinės strategijos ir ginklų kontrolės profesorius.

Po 1953 m. jis pasitraukė iš vyriausybės ir pradėjo dirbti Jeilio universiteto ekonomikos fakultete, o 1958 m. buvo paskirtas Harvardo universiteto ekonomikos profesoriumi. 1969 m. pradėjo dirbti Harvardo Džono F. Kenedžio vyriausybės mokykloje.

1993 m. Schellingas gavo Nacionalinės mokslų akademijos apdovanojimą. 2009 m. jam taip pat suteiktas Jeilio universiteto garbės daktaro laipsnis ir Mančesterio universiteto garbės daktaro laipsnis.

2005 m. jam buvo paskirta Nobelio ekonomikos premija (kartu su Robertu Aumannu) už "geresnį konfliktų ir bendradarbiavimo supratimą taikant žaidimų teorijos analizę".

Pagrindinės idėjos ir indėlis

Schellingas tapo žinomas dėl gebėjimo taikyti žaidimų teorijos idėjas praktiniams tarptautinės politikos ir nacionalinio saugumo klausimams. Jis ypač nagrinėjo, kaip strateginiai sprendimai, grasinimai ir susitarimų galimybės veikia kategorijas, tokias kaip atgrasymas, derybos ir ginklų kontrolė. Jo darbai išsiskyrė tuo, kad dažnai naudojo paprastus, kasdienius pavyzdžius ir intuicijas, o ne sudėtingą matematinių formulių kalbą, todėl idėjos tapo suprantamos platesnei auditorijai.

Svarbiausi darbai

  • The Strategy of Conflict (1960) – vienas įtakingiausių Schellingo darbų, kuriame jis aiškina sąvokas kaip grasinimas, patikimumas (credible commitment) ir strateginis elgesys konfliktų metu.
  • Arms and Influence (1966) – knyga apie karinę jėgą ir kaip ji veikia politinį sprendimų priėmimą bei derybas.
  • Micromotives and Macrobehavior (1978) – platus populiarinis darbas apie tai, kaip individualios preferencijos ir elgesys gali sukelti netikėtus ir problemiškus kolektyvinius rezultatus (žinomiausias pavyzdys – segregacijos modelis).

Schelling point ir kitos sąvokos

Viena iš Schellingo labiausiai paplitusių idėjų yra vadinamoji „Schelling point“ (kartais vadinama „focal point“) — natūralus arba akivaizdus sprendimas, kurį žmonės renkasi be tarpusavio komunikacijos. Paprastas pavyzdys: jei du nepažįstami asmenys susitaria susitikti Niujorke, bet neaptaria vietos, daugelis pasirinks Times Square kaip „fokalinį tašką“. Ši idėja plačiai taikoma koordinacijos problemoms, deryboms ir rinkų elgsenos paaiškinimui.

Modeliai ir praktinė įtaka

Schellingas taip pat nagrinėjo, kaip smulkūs asmenų sprendimai gali vesti prie didelių socialinių reiškinių — pavyzdžiui, kodėl vietovių gyventojų atskirimo tendencijos gali pasikartoti net jei atskirai dauguma nenori aiškios segregacijos. Jo „čekerboard“ (lentos) modelis aiškiai parodė, kaip lokali pasirinkimų dinamika sukuria platesnes struktūras.

Be teorijos, Schellingas dalyvavo konsultacijose ir politikos formavime, ypač temose, susijusiose su branduoline strategija ir ginklų kontrolės iniciatyvomis. Jo idėjos turėjo tiesioginį poveikį diplomatiniams ir kariniais sprendimams, nes padėjo suprasti, kaip grasinimai, pasitikėjimas ir informacijos netobulumas veikia tarptautinius susitarimus.

Stilius ir prieinamumas

Schellingas pasižymėjo aiškiu, pavyzdiniais paremta rašymo stiliumi: jis rinkosi kasdienius pavyzdžius, paprastus modelius ir vaizdingas metaforas, kad paaiškintų sudėtingas strateginio elgesio idėjas. Dėl to jo kūryba tapo svarbi ne tik ekonomistams, bet ir politologams, sociologams bei platesnei viešajai auditorijai.

Paveldas

Thomas C. Schellingas paliko ryškų pėdsaką modernioje žaidimų teorijoje ir taikomojoje strategijoje. Jo idėjos apie koordinaciją, grasinimus ir kolektyvinius rezultatus toliau įkvepia tyrimus ir politikos sprendimus. Schellingo darbai ir šiandien yra cituojami tiek akademiniuose tyrimuose, tiek praktinėse analizėse apie saugumą, derybas ir visuomenės elgseną.