Vilhelmas Frydemanas Bachas — Johanno S. Bacho sūnus, kompozitorius
Vilhelmas Frydemanas Bachas (Wilhelm Friedemann Bach, gimė 1710 m. lapkričio 22 d. Veimare - 1784 m. liepos 1 d. Berlyne) — žymus vokiečių kompozitorius ir vargonininkas. Jis buvo vyriausias iš Johanno Sebastiano Bacho vaikų ir pirmasis, kuriam tėvas suteikė nuoseklesnį muzikos mokymą: Vilhelmas Frydemanas mokėsi groti klavesinu ir vargonais, taip pat — kaip teigiama kai kuriuose šaltiniuose — smuiku. Johannas Sebastianas sudarė knygelę, pavadintą "Užrašų knygelė Vilhelmui Frydmanui Bachui" (Notenbüchlein für Wilhelm Friedemann Bach), kurioje yra ir tėvo, ir sūnaus kūrinių.
Gyvenimas ir karjera
Jaunystėje Vilhelmas Frydemanas gyveno šeimos aplinkoje, kurioje vyko intensyvus muzikos mokymas. Jis perėmė kai kurių savo tėvo mokinių pamokas ir jau anksčiau užėmė svarbias vargonininko pareigas. 1733 m. jis buvo paskirtas vargonininku į Drezdeno Sofijos bažnyčią (Sophienkirche), kur tęsė kūrybinę veiklą ir pagilino savo meistriškumą klavišiniuose instrumentuose. Gyvendamas Drezdene, jis parašė klavesino koncertus, sinfonijas, trio sonatas, sonatas klavesinui ir kitus instrumentinius kūrinius. Pirmoji jo muzikinė leidyba datuojama 1745 m.
1746 m. Vilhelmas Frydemanas gavo svarbesnę tarnybą — tapo Halės Liebfrauenkirche vargonininku. Ši pareigybė suteikė ir didesnį atlyginimą, ir didesnę atsakomybę: iš jo buvo tikimasi naujų giesmių ir kantatų, kurios būtų naudojamos bažnytinėse šventėse kasmet. Nors jis dažnai lankydavosi pas tėvą ir naudojo tėvo muzikinės medžiagos fragmentus, po Johann Sebastian Bacho mirties 1750 m. Vilhelmas Frydemanas paveldėjo nemažai tėvo rankraščių. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad jis galėjo stengtis pateikti kai kurias paveldėtas kompozicijas kaip savo, kas vėliau kėlė diskusijas dėl autorystės.
Po kelių konfliktų su vietos valdžia ir su bendruomene (pvz., vykstant ginčams su bažnyčios vadovybe dėl ilgesnių išvykų į Leipcigą tvarkyti tėvo palikimo), 1764 m., susiginčijęs su daugelio žmonių, jis paliko Halę. Nuo to laiko Vilhelmas Frydemanas liko bedarbis ir iki gyvenimo pabaigos gyveno gana skurdžiai, dažnai keisdamas gyvenamąją vietą ir priėmęs pavienius kontraktus.
Muzikinis braižas ir palikimas
Vilhelmas Frydemanas buvo išskirtinis improvizatorius — jo gebėjimas laisvai ir meniškai plėtoti temą buvo plačiai žinomas. Jis derino tėvo kontrapunktinę meistrystę su savitu, kartais impulsyviu ir eksperimentiniu harmonijų vartojimu. Dėl to jo kūryboje galima rasti tiek griežto barokinio polirio, tiek ankstyvųjų klasicizmo bruožų.
Išlikę jo kūriniai apima klavesino koncertus, instrumentines sinfonijas, trio sonatas, sonatas klavesinui, vargonų kūrinius ir bažnytines kantatas. Deja, nemaža dalis jo kūrybos dingo arba yra netiksliai priskirta kitiems autoriams, todėl tiksli jo kūrybos apimtis ir autorystė kartais lieka nesutarimų objektu — tai būdinga ir ilgame Bacho šeimos rankraščių paveldėjimo ir leidybos istorijai.
Nors asmeninis Vilhelmo Frydemano gyvenimas buvo sudėtingas ir finansinės problemos ribojo jo galimybes, muzikos istorijoje jis vertinamas kaip originalus ir techniškai stiprus kompozitorius bei vienas įdomiausių J. S. Bacho vaikų. XX a. ir vėlesniame XX–XXI a. tyrimai bei nauji leidimai padėjo atkurti jo kūrinių repertuarą, o šiuolaikiniai atlikėjai ir įrašai prisidėjo prie to, kad jo muzika vėl būtų girdima ir vertinama plačiau.
Vilhelmas Frydemanas Bachas paliko palikimą, kuriame susipina genialumas, nepriklausoma meninė pozicija ir tragiški gyvenimo vingiai — jo kūryba vertinga tiek kaip barokinės epochos tęsinys, tiek kaip tiltas į vėlesnes muzikines tendencijas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Vilhelmas Frydemanas Bachas?
A: Wilhelmas Friedemannas Bachas buvo garsus vokiečių kompozitorius ir vargonininkas. Jis gimė Veimare ir buvo Johanno Sebastiano Bacho, kuris jį išmokė groti klavesinu ir vargonais, sūnus.
K: Ką Johannas Sebastianas Bachas parašė savo sūnui?
Atsakymas: Johannas Sebastianas parašė keletą kūrinių ir sudėjo juos į knygą, pavadintą "Užrašų knygelė Wilhelmui Friedemannui Bachui". Knygoje buvo dvi alemandos ir keturi preliudai, kuriuos parašė Wilhelmas Friedemannas.
K: Kokiais instrumentais jis mokėsi groti?
A: Be klavesino ir vargonų, Vilhelmas Frydemanas taip pat mokėsi groti smuiku.
K: Kur jis dirbo vargonininku?
A: 1733 m. Vilhelmas Frydemanas buvo paskirtas vargonininku į Drezdeno Sofijos bažnyčią (Sophienkirche). Vėliau, 1746 m., jis tapo Halės Liebfrauenkirche vargonininku.
K: Kokią muziką jis kūrė?
A: Gyvendamas Drezdene, Wilhelmas Friedemannas kūrė įvairią muziką: koncertus klavesinui, sinfonijas, trio sonatas, sonatas klavesinui, kantatas ir kitus smulkesnius kūrinius klavišiniams instrumentams, kuriuos išleido 1745 metais.
K: Kaip jį paveikė tėvo mirtis?
A: Po tėvo mirties 1750 m. Wilhelmas Friedemannas paveldėjo daug tėvo muzikos, kurią bandė pateikti kaip savo kūrinius. Tai sukėlė jam problemų su bažnyčia, kai jis nuvyko į Leipcigą tvarkyti tėvo palikimo.
K: Kodėl jis paliko darbą Halėje?
A: Po kelerių metų ginčų su daugeliu žmonių dėl to, kad tėvo muziką laikė savo kūriniais, Vilhelmas Freidemannas 1764 m. paliko darbą Halėje ir dėl skurdo liko bedarbis iki pat mirties.
