Vilhelmas Reichas – psichoanalitikas, orgonomijos kūrėjas ir skandalai

Vilhelmas Reichas: genijus ar sukčius? Sužinokite apie jo psichoanalizę, orgonomiją, skandalus, FDA konfliktą ir gyvenimą po emigracijos — nuo mokslo iki muziejaus.

Wilhelmas Reichas (1897 m. kovo 24 d. - 1957 m. lapkričio 3 d.) buvo austrų ir amerikiečių psichiatras ir psichoanalitikas, kurio idėjos ir praktika sukėlė didelį pasidalinimą — nuo rimto mokslo susidomėjimo iki atviros priešiškumo ir teisinės persekiojimo. XX a. trečiajame dešimtmetyje jis buvo vienas Zigmundo Froido mokinių Vienoje ir paskelbė svarbių darbų apie charakterio struktūrą ir terapiją (Charakteranalyse, 1933; angl. 1945 ir toliau). Jo idėjos vėliau buvo iš naujo atrastos septintojo–aštuntojo dešimtmečių seksualinės revoliucijos aktyvistų ir kitų kultūrinių judėjimų dalyvių.

Ankstyvoji veikla ir psichoanalizė

Reichas dirbo psichoanalitine praktika ir rašė apie seksualumą, neurozes bei socialinius reiškinius. Jis pabrėžė, kad asmens charakteris susidaro per organiškus psichosocialinius procesus ir kad seksualinė represija turi gilų poveikį tiek individualiai psichikai, tiek platesnėms visuomenės struktūroms. Tarp jo ankstyvųjų darbų yra idėjos apie charakterio šarvus (angl. character armour) — kūno ir psichikos įtvirtėjimus, kurie blokuoja jausmų bei seksualinės energijos laisvą tekėjimą.

Politika, SexPol ir konfliktai su organizacijomis

1920–1930 m. Reichas aktyviai įsitraukė į kairiąsias politines veiklas. 1927 m. jis įstojo į Komunistų partiją ir čia įkūrė vadinamąją „SexPol“ (Seksualinė politika) — grupę, siekusią skatinti atviresnį požiūrį į seksualumą bei mėginti spręsti socialines problemas per seksualinės laisvės prizmę. Dėl savo neatitikimų su partijos doktrina ir ideologinėmis nuostatomis jis 1933 m. buvo pašalintas iš partijos, o 1934 m. — iš oficialių psichoanalizės organizacijų.

Orgonomija: teorija ir prietaisai

Po išstojimo iš tradicinės psichoanalizės Reichas pradėjo tirti psichikos ir gyvybinių procesų biologinius pagrindus. Jis sukūrė teoriją, kurią pavadino orgonomija — bandymą apibūdinti, dokumentuoti ir eksperimentuoti su tariama „pirmaprade energija“, kuriai jis suteikė pavadinimą orgon. Pagal Reicho idėjas orgonas esąs visuotinis gyvybinės energijos rūšis, kurią galima kaupti ir panaudoti sveikatai gerinti.

• Vienas žymiausių jo prietaisų buvo orgoninė kaupykla — dėžė iš alternuojančių organinių ir neorganinių sluoksnių, kuri, pasak Reicho, koncentruodavo orgoną ir galėjo teigiamai veikti organizmą.
• Kitas ekscentriškas išradimas — vadinamasis debesų valiklis (angl. cloudbuster) — įrenginys, kurį Reichas teigė galintis panaudoti oro ir meteorologinių procesų poveikiui.

Įtarimai dėl pseudomokslinių metodų ir vieši skandalai

Kita Reicho istorijos pusė yra ta, kad jis buvo plačiai kaltinamas išradęs pseudomokslinį vėžio gydymo metodą ir teigė, kad orgonas padeda gydyti įvairias ligas. Jo teiginius smarkiai kritikavo dauguma mokslininkų ir gydytojų, kurie nerasdavo patikimų eksperimentinių įrodymų, patvirtinančių orgono egzistavimą ar jo gydomąsias savybes. Kaip sukčius jis buvo demaskuotas 1947 m. žurnalistės Mildred Edie Brady straipsniuose, išspausdintuose žurnaluose "Harper's" ir "The New Republic", pastarasis pavadintas "Keistas Vilhelmo Reicho atvejis" su antrašte: "Žmogų, kuris dėl neurozių ir vėžio kaltina nepatenkinamą seksualinę veiklą, atmetė tik vienas mokslinis žurnalas". Maisto ir vaistų administracija (FDA) vėliau oficialiai nustatė, kad susidūrė su "pirmojo masto sukčiavimu".

Teisinis ginčas su FDA ir Reicho suėmimas

Po ilgų konfliktų su reguliuojančiomis institucijomis 1950-aisiais FDA inicijavo teisinius veiksmus prieš Reicho praktiką ir reklamą, susijusią su orgoninėmis kaupyklomis. Teismai pripažino, kad Reicho prietaisai ir reklama skleidė klaidinančius sveikatos teiginius, todėl teismas išleido draudimą platinti orgonines kaupykles ir su jomis susijusią medžiagą. 1956 m. Reichas pažeidė FDA nurodymą (įsakymą) ir buvo suimtas už teismo įsakymo nevykdymą. Dėl teismo sprendimų dalis jo tyrimų įrangos ir kai kuri literatūra buvo konfiskuota ir sunaikinta. Jis buvo nuteistas dvejų metų kalėti už teismo nurodymų nevykdymą. Reichas mirė 1957 m. lapkričio 3 d. (sulaukęs 60 metų) JAV kalėjime Lewisburge, Pensilvanijos valstijoje; daugelis šaltinių nurodo, kad mirtis įvyko dėl širdies smūgio.

Gyvenimas JAV ir Orgononas

Emigravęs į JAV, Rendžlyje, Meino valstijoje, Reichas įkūrė kompleksą, kurį pavadino Orgonon. Tai buvo jo 175 akrų (71 ha) nuosavybė — namai, laboratorija ir tyrimų centras, taip pat Reicho laidojimo vieta. Dabar šis kompleksas atviras visuomenei kaip Vilhelmo Reicho muziejus ir pritraukia tiek mokslinės istorijos entuziastus, tiek smalsuolius, norinčius susipažinti su jo gyvenimu ir darbo įrankiais.

Poveikis, paveldas ir vertinimas

Reicho palikimas yra kompleksiškas ir prieštaringas. Jo ankstyvieji psichoanalitiniai darbai (ypač apie charakterio struktūras ir kūno–psichikos sąveiką) turėjo įtakos kūno psichoterapijai, vegetoterapijai ir kai kurioms vėlesnėms psichoterapijos kryptims. Tuo pačiu metu jo vėlesnės teorijos apie orgoną ir su tuo susiję gydymo bei meteorologiniai prietaisai priskiriami prie pseudomokslinių. Reicho atveju aiškiai matyti, kaip naujos idėjos gali būti priimamos tiek kaip inovacijos, tiek kaip klaidos — priklausomai nuo empirinio pagrindo ir kritinio vertinimo.

Šiandien jo darbai tiriami ne tik kaip medicininio ar mokslinio užmojo pavyzdys, bet ir kaip kultūrinis reiškinys, atspindintis XX a. visuomenės pokyčius, seksualumo politiką, mokslinį autoritetą ir visuomeninį bei teisinį atsaką į ribines idėjas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Vilhelmas Reichas?

K: Kuo jis užsiėmė XX a. trečiajame dešimtmetyje?

K: Kaip jo darbai buvo iš naujo atrasti?

K: Kokius tyrimus jis pradėjo po to, kai buvo išmestas iš psichoanalizės organizacijų?

Klausimas: Kaip jis buvo demaskuotas kaip sukčius?

Klausimas: Kas nutiko po to, kai jis pažeidė FDA gautą draudimą?

Paieška pagal raidę