Cowra — Naujojo Pietų Velso miestas Australijoje: geografija ir istorija
Cowra — Naujojo Pietų Velso miestas Australijoje: atraskite jo geografiją, istoriją, kilmę ir lankytinas vietas prie Lačlano upės.
Cowra – miestas Naujojo Pietų Velso vidurio vakaruose, Australijoje. Jis yra Kovros grafystėje ir stovi maždaug 310 m virš jūros lygio, apie 300 km į vakarus nuo Sidnėjaus. Cowra išsidėsčiusi ant Lačlano upės kranto ir yra svarbus regioninis centras, aptarnaujantis aplinkines ūkininkavimo teritorijas.
Geografija ir ekonomika
Miesto padėtis ant Lačlano upės leido formuotis vietinei žemės ūkio pramonei: aplink Cowra vyrauja grūdų auginimas, avių ir galvijų auginimas bei vynų ūkininkystė. Klimatas čia yra vidutiniškai kontinentinis – karštos vasaros ir vėsios žiemos su vidutiniu kritulių kiekiu, tinkamu žemės ūkiui. Per regioną driekiasi keliai, jungiantys jį su didesniais Naujojo Pietų Velso centrais; miestą taip pat aptarnauja rajoninė geležinkelio infrastruktūra, užtikrinanti prekių ir žmonių judėjimą.
Istorija
Pirmasis Cowra pavadinimas buvo Coura Rocks. Tai galėjo būti vienos iš pirmųjų galvijų fermų pavadinimas arba nuoroda į upės brodą (pervažą), kur vietiniai gyventojai ir vėlesni settleriai galėjo kirsti Lačlano upę. Vietovėje pirmieji europiečiai apsistojo XIX a. viduryje, kai prasidėjo intensyvesnis žemės naudojimas ir tvarkymas.
Cowra pavadinimas, kaip teigiama, kilęs iš vietinių aborigenų žodžio, reiškiančio „erelis ant uolų“. Šis pavadinimas atspindi ryšį su vietine gamta ir reljefu.
Vienas iš ryškiausių miesto istorinių įvykių – 1944 m. Cowra karo stovykloje įvykęs didelis kalinių pabėgimas (angl. Cowra breakout), kai Japonijos karo belaisviai bandė masiškai pasišalinti iš stovyklo. Šis įvykis paliko gilų pėdsaką miestui: ten yra memorialai ir kapinės, tarp jų ir Cowra Japanese War Cemetery, taip pat atminimo vietos, skirtos tiek besipriešinančiųjų, tiek žuvusiųjų atminimui.
Sovietiško ar kitokio tipo industrializacijos pavyzdžių Cowra neturėjo — miesto plėtra daugiausia siejosi su žemės ūkiu, vietine prekyba ir vėliau turizmu. Pastarosiais dešimtmečiais Cowra išpopuliarėjo kaip kultūros ir atminimo centras: čia įkurtas garsusis Cowra Japanese Garden and Cultural Centre, skirtas pagerbti santykius tarp Japonijos ir Australijos ir pritraukiantis lankytojus iš viso pasaulio.
Turizmas ir kultūra: Cowra siūlo kelias lankytinas vietas: memorialines erdves, istorinius naudojimo objektus palei upę, kultūros centrus bei Japonų sodą. Mieste rengiamas įvairūs vietiniai renginiai ir festivaliai, o taip pat yra muziejai, pasakojantys apie vietos istoriją ir agrarinę praeitį.
Jo nereikėtų painioti su kitu Naujojo Pietų Velso miestu Corowa.
Istorija
Pirmieji žmonės, gyvenę šioje vietovėje, buvo viradžiurai. Pirmasis Europos tyrinėtojas Džordžas Vilsonas Evansas į Lačlano slėnį atvyko 1815 m. Jis pavadino vietovę Okslio lyguma pagal savo viršininko, generalinio geodezininko Džono Okslio (John Oxley) pavardę. 1817 m. jis pareiškė, kad ši vietovė "netinkama baltųjų gyvenvietei". Netrukus Soldiers Flat, netoli dabartinio Billimari, buvo įkurta kariuomenės stovykla. Artūras Rankenas ir Džeimsas Sloanas iš Batursto buvo vieni pirmųjų europiečių kolonistų Lačlano upėje. Jie persikėlė į šią vietovę 1831 m.
Coura Rocks miestelis pradėtas kurti 1840 m. Iki 1847 m. miestelis vadinosi Cowra. Kaimas oficialiai įvardytas 1849 m.
XIX a. šeštajame dešimtmetyje daugybė aukso ieškančių žmonių važiavo pro šalį į Lambing Flat (Young) ir Grenfello aukso telkinius. Pirmoji mokykla pradėjo veikti 1857 m. Pirmasis tiltas per Lačlano upę pastatytas 1870 m. XVIII a. 8-ajame dešimtmetyje McDonaldo kalne rasta aukso. Geležinkelis iš Sidnėjaus į Kaurą nutiestas 1886 m. 1888 m. pradėjo veikti vietos valdžia. Pirmasis telefonas buvo prijungtas 1901 m. Miesto vandentiekis pradėtas tiekti 1909 m., dujos - 1912 m., o 1924 m. prijungta miesto tiekiama elektra.
Kovroje yra Jungtinių Tautų Pasaulio taikos varpo Australijos kopija. Paprastai tokie varpai laikomi šalies sostinėje. Jis buvo atiduotas Kovrai dėl ypatingo jos vaidmens siekiant tarptautinio supratimo, taikos pasaulyje ir kaip pasaulio draugystės centro.
Ant akmeninio žibinto viršutiniame Cowra japoniškojo sodo ežere ilsisi erelis.
Cowra ištrūkimas
Antrojo pasaulinio karo metais Cowra buvo karo belaisvių stovykla. Dauguma belaisvių buvo į nelaisvę paimti japonų ir italų kareiviai, jūreiviai ir lakūnai. 1944 m. rugpjūčio 5 d. apie 545 (kai kurie šaltiniai teigia, kad daugiau nei 1000) japonų karo belaisvių bandė masiškai pabėgti iš stovyklos. Tai, ko gero, didžiausias kalinių pabėgimas pasaulyje. Tuo pat metu kiti japonų belaisviai nusižudė patys arba buvo nužudyti savo tautiečių stovykloje.
Karo belaisviai bandė užimti kulkosvaidžių postus, ginkluoti tik savadarbiais ginklais. Ministras pirmininkas Johnas Curtinas sakė, kad tai buvo "savižudiškas gyvybės nepaisymas" ir neturėjo jokių šansų pasisekimo.
Per pabėgimą žuvo 231 japonas ir 4 australų sargybiniai, 108 kaliniai buvo sužeisti. Žuvę japonai buvo palaidoti Cowra mieste specialiai įrengtose japonų karo kapinėse. Tai vienintelės tokios kapinės Australijoje. Jose taip pat palaidota dalis žuvusiųjų per Antrojo pasaulinio karo oro antskrydžius prieš Darviną.
Garbės alėja taip pat primena žuvusiuosius Pirmajame pasauliniame kare.
Vaizdas nuo simbolinio kalno Japonijos soduose.
Japoniškas sodas
Japonų karo kapines 1963 m. Japonijai padovanojo Cowra RSL nariai. 1971 m. Kovros turizmo plėtros organizacija nusprendė paminėti šį ryšį su Japonija. Jie suplanavo mieste įrengti japonišką sodą. Japonijos vyriausybė sutiko padėti kaip padėkos ženklą už pagarbų elgesį su jų karo aukomis. Sodui pinigų taip pat skyrė Australijos vyriausybė ir privačios grupės.
Sodą suprojektavo Kenas Nakajima (1914-2000). Jis buvo pasaulinio garso japoniškų sodų dizaineris. Pirmoji sodo dalis buvo atidaryta 1979 m., o antroji - 1986 m.
Sodai įrengti Edo laikotarpio stiliumi. Tai kaiyū-shiki arba pasivaikščiojimo sodas. Jie suprojektuoti taip, kad juose būtų galima pamatyti visus Japonijos kraštovaizdžio tipus. Penkis hektarus užimantis Kovros japoniškas sodas yra didžiausias japoniškas sodas Pietų pusrutulyje. Kasmet rugsėjo pabaigoje ir (arba) spalio pradžioje soduose rengiamas sakurų žydėjimo festivalis (Sakura Matsuri). Per metus sode taip pat vyksta kiti renginiai.
Japoniškas ežeras su akmeniniu žibintu
Žvilgsnis per ežerą į arbatinę
Žemutinis ežeras su pavasario žiedais
Ieškoti