Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra žmogaus teisių dalis. Svarbioje Jungtinių Tautų sutartyje, pavadintoje Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, Jungtinių Tautų šalys susitarė, kad šias teises turėtų turėti kiekvienas pasaulio žmogus. Keletas šių teisių pavyzdžių:

• Teisė į mokslą (mokyklą)
• Teisė dirbti gerai apmokamą darbą geroje ir saugioje darbo vietoje.
• teisė streikuoti (kai darbuotojai streikuoja, jie kartu nusprendžia, kad daugiau nedirbs, kol jų viršininkai nepagerins darbo sąlygų, pvz., nesuteiks jiems pakankamo atlyginimo pragyvenimui arba nesuteiks saugesnio darbo).
• Teisė į būstą
• Teisė į socialinę apsaugą
• Teisė būti sveikam
• Teisė į tinkamą gyvenimo lygį (tai reiškia, kad asmuo turi viską, ko jam reikia išgyventi, įskaitant vandenį, maistą, drabužius, pakankamai pinigų susimokėti už tai, ko jam reikia, ir saugią gyvenamąją vietą).

Šios teisės jau buvo išvardytos Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Tačiau jos buvo dar kartą įtrauktos į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kad būtų užtikrinta, jog šios teisės žmonėms būtų taikomos visame pasaulyje.

Atskiras paktas, skirtas būtent ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, buvo parengtas neatsitiktinai. Šios teisės nebuvo įtrauktos į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisiųpaktą. Šie du Paktai buvo atskirti, nes manoma, kad pilietinės teisės saugomos stipriau nei ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės. Atskiras Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas buvo sudarytas siekiant aiškiai parodyti, kokios svarbios yra šios teisės.

Kaip teigiama Vienos deklaracijoje, visos žmogaus teisės turi būti ginamos vienodai, nes "visos žmogaus teisės yra universalios ir negali būti padalytos".

Paieška pagal raidę