Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės: apibrėžimas ir pagrindinės teisės

Sužinokite, kas yra ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės: aiškus apibrėžimas, pagrindinės teisės (mokslas, darbas, sveikata, būstas, socialinė apsauga) ir tarptautinė apsauga.

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra žmogaus teisių dalis. Svarbioje Jungtinių Tautų sutartyje, pavadintoje Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, Jungtinių Tautų šalys susitarė, kad šias teises turėtų turėti kiekvienas pasaulio žmogus. Keletas šių teisių pavyzdžių:

• Teisė į mokslą (mokyklą)
• Teisė dirbti gerai apmokamą darbą geroje ir saugioje darbo vietoje.
• teisė streikuoti (kai darbuotojai streikuoja, jie kartu nusprendžia, kad daugiau nedirbs, kol jų viršininkai nepagerins darbo sąlygų, pvz., nesuteiks jiems pakankamo atlyginimo pragyvenimui arba nesuteiks saugesnio darbo).
• Teisė į būstą
• Teisė į socialinę apsaugą
• Teisė būti sveikam
• Teisė į tinkamą gyvenimo lygį (tai reiškia, kad asmuo turi viską, ko jam reikia išgyventi, įskaitant vandenį, maistą, drabužius, pakankamai pinigų susimokėti už tai, ko jam reikia, ir saugią gyvenamąją vietą).

Šios teisės jau buvo išvardytos Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Tačiau jos buvo dar kartą įtrauktos į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kad būtų užtikrinta, jog šios teisės žmonėms būtų taikomos visame pasaulyje. Paktas išsamiau apibrėžia valstybių pareigas, numato principus ir suteikia pagrindą stebėti šių teisių įgyvendinimą tarptautiniu mastu.

Kas apima ekonomines, socialines ir kultūrines teises?

Šios teisės apima platų žmogaus poreikių spektrą. Be aukščiau išvardytų pavyzdžių, tarp svarbiausių teisių yra:

• teisė į sveikatą ir sveikatos priežiūros paslaugas;
• teisė į saugią ir tinkamą aplinką bei sanitarines paslaugas;
• teisė į socialinę apsaugą ir pašalpas, kai žmogus negali dirbti (pvz., dėl ligos, senatvės ar nedarbo);
• teisė į tinkamą maistą ir teisė nepatirti badmečio;
• teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime, išsaugoti ir puoselėti savo kultūrą;
• teisė į darbo sąlygas, kurios užtikrina pagarbą žmogaus orumui (pvz., sauga, padorus darbo laikas, sąžiningas atlygis).

Valstybių pareigos ir principai

Valstybės, kurios ratifikavo Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, turi konkrečių pareigų:

• Gerbti – valstybė neturi trukdyti žmonėms įgyvendinti jų teisių (pvz., uždrausti vaikams lankyti mokyklą ar atimti sveikatos priežiūrą be rimtos priežasties).
• Ginti – valstybė turi apsaugoti asmenis nuo trečiųjų šalių veiksmų (pvz., darbdavių, kurie pažeidžia darbuotojų teises).
• Užtikrinti (įgyvendinti) – valstybė turi imtis priemonių, kad teisės taptų realybė (įstatymai, biudžetas, programos). Daugeliu atvejų tai reiškia pažangų, etapais vykdomą įgyvendinimą, naudojant visus prieinamus valstybės išteklius.

Taip pat svarbūs principai yra nediskriminavimas ir vienodas prieinamumas – teisės turi būti prieinamos visiems be rasės, lyties, amžiaus, religijos, socialinės padėties ar kitokio pagrindo diskriminacijos. Yra ir minimumo („core“) pareigos, kurių valstybė turi laikytis nedelsdama (pvz., užtikrinti tam tikrą bazinį sveikatos priežiūros paslaugų ar maisto kiekį pažeidžiamiems asmenims).

Progresyvus įgyvendinimas ir resursai

Daugelis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių reikalauja laiko ir finansinių išteklių, todėl paktas pripažįsta progresyvaus įgyvendinimo principą: valstybės turi žengti veiksmus, nukreiptus į teisių visapusišką realizavimą, kiek įmanoma greičiau ir pagal turimus išteklius. Tačiau šis principas nereiškia, kad teisės gali būti nuolat atidėliojamos – yra reikalavimas imtis konkrečių, apibrėžtų ir stebimų priemonių kiekviename etape.

Stebėsena, mechanizmai ir teisinės priemonės

Tarptautiniu lygiu ESHK teisės stebimos Jungtinių Tautų institucijų (pvz., Komitetas ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių) ir ataskaitų sistema. Pastaraisiais metais priimtas ir papildomas teisinis mechanizmas – Paktui pritaikytas papildomas protokolas (Optional Protocol), kuris leidžia privačioms asmenims kreiptis su skundais tarptautiniu lygiu (kai išnaudotos visos nacionalinės priemonės).

Vidaus lygmeniu žmonės gali reikšti savo teises per teismus, administracines institucijas, nepriklausomas priežiūros institucijas, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir pilietinį aktyvumą. Svarbu, kad teisės būtų įtvirtintos nacionalinėje teisėje ir kad būtų nustatytos aiškios priemonės joms įgyvendinti (įstatymai, biudžeto eilutės, socialinės programos).

Kodėl ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės buvo atskirtos?

Atskiras paktas, skirtas būtent ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, buvo parengtas neatsitiktinai. Šios teisės nebuvo įtrauktos į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisiųpaktą. Šie du Paktai buvo atskirti, nes manoma, kad pilietinės teisės saugomos stipriau nei ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės. Atskiras Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas buvo sudarytas siekiant aiškiai parodyti, kokios svarbios yra šios teisės. Tačiau šiuolaikinė teisės samprata pabrėžia, kad visos teisės yra tarpusavyje susijusios ir viena kitos papildančios.

Kaip teigiama Vienos deklaracijoje, visos žmogaus teisės turi būti ginamos vienodai, nes "visos žmogaus teisės yra universalios ir negali būti padalytos". Tai reiškia, kad pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra lygiavertės ir turi būti ginamos kartu.

Praktiniai patarimai piliečiams

• Susipažinkite su savo teisėmis ir su tuo, kokias pareigas turi valstybė.
• Jei manote, kad jūsų teisės pažeidžiamos, kreipkitės į vietines institucijas, teismus ar nevyriausybines organizacijas.
• Naudokitės galimybėmis dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime – sprendimai dėl biudžeto ir politikos daro įtaką teisių įgyvendinimui.
• Jei esate darbuotojas, domėkitės savo teisėmis dirboje (pvz., teisė į saugų darbą, teisė į streiką) ir jungkitės į profesines sąjungas, jei reikia.

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės sudaro svarbią žmogaus orumo ir lygybės apsaugos dalį. Jų tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų realias galimybes gyventi orų gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis kultūriniu paveldu.

Paieška pagal raidę